Nors A. Skujytės medalis – vienintelis, gerus rezultatus pademonstravo ne ji viena. Labiausiai nustebino Sonata Tamošaitytė, kuri 60 metrų barjeriniame bėgime užėmė ketvirtąją vietą.
Asmeninį rekordą pagerino šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė, kuri įveikė 192 cm aukštyje iškeltą kartelę, tačiau į varžybų finalą nepateko. A. Palšytė liko devinta. Sprinteris Rytis Sakalauskas į Lietuvą sugrįžo taip pat užėmęs devintąją vietą.
O sprinterė Lina Grinčikaitė buvo dvylikta.
„Planavau pasiekti geriausią asmeninį visų laikų rezultatą ir man tai pavyko. O dėl vietos garantuota nebuvau, nes sportas yra sportas. Džiugu, jog su tuo rezultatu dar ir medalį laimėjau. Apie medalį galvoti pradėjau jau į pabaigą. Galbūt po šuolio į tolį rungties, nes tada dar buvau antroje vietoje. Buvo matyti, kad galiu išlikti bent trejetuke“, - kalbėjo A. Skujytė.
- Ar po finišo žinojote, kad tapote bronzos medalio savininke? - žurnalistai paklausė sugrįžusios A. Skujytės.
- Ne. Aš laukiau iki paskutinės minutės. Pirmiausia išmetė nugalėtoją, vėliau Karoliną Timinską, kurios rezultatas nebuvo labai įspūdingas. Sulaukusi savo pavardės dar suskaičiavau, ar tikrai ekrane pasirodė visos aštuonios dalyvės ir tada jau apsidžiaugiau.
- Tos pačios varžovės bus ir Londone. Dabar jau teko su jomis pasivaržyti. Koks jūsų žvilgsnis į ateitį? Ties kur reikėtų pasistengti?
- Pirmiausia, mano manymu, reikėtų šiek tiek pailsėti. Sunku ką nors pasakyti. 800 metrų rungtyje po truputėlį judu į priekį. Rutulio stūmimas – nors ir nepasisekė, žinau, kad galiu geriau. Barjerai ir aukštis rodo, jog čia man sekasi neblogai. Sprintas irgi neblogai. Reikėtų rimčiau padirbėti šuolyje į tolį. Londone dėl aukso medalių kovos tos pačios lyderės. Aš dar turiu laiko patobulėti.
- Gerbėjai jūsų bronzos medalį traktuoja kaip paraišką medaliui Londone...
- Aš tiesiog supratau, kad praktiškai su visomis galima kautis. Ruošiuosi, jog tai parodyčiau. Londone prisidės dar kelios rungtys. 200 metrų bėgimas nėra mano stiprioji pusė, tačiau po truputėlį čia atrodau geriau. Ieties metimą vertinu neblogai.
- Buvote septynkovėje padariusi pertrauką. Ar tai išėjo į naudą?
- Tai man šimtu procentų išėjo į naudą. Aš pailsėjau. Aš septynkovėje dalyvauju nuo 18 metų. Kasmet vis būdavo rimtas startas, reikėdavo stipriai ruoštis. Man reikėjo to proceso.
- Kaip vertinate šį medalį palyginus su kitais?
- 2004 metais Budapešte iškovoti medalį buvo lengviau, todėl šis brangesnis, nes už jį daugiau atiduota.
- Kokie jūsų ateities planai?
- Dabar norėsiu pailsėti. Tai, greičiausiai, truks savaitę. Dar nežinau kur ir su kuo, tačiau tai bus poilsis.
Svarbiausia - užimta vieta
Labiausiai ekspertus nustebino S. Tamošaitytės pasirodymas. Iškart paaiškėjus rezultatams sportininkė pati prisipažino, kad nesitikėjo tokio rezultato. Sugrįžusi į Lietuvą bėgikė teigė, kad džiaugiasi, jog sunkus darbas atnešė rezultatų.
„Pagerinau Lietuvos rekordą, kuris yra gan aukštas. Tai tikrai daug davė, juolab, kad jį pagerinau pusfinalyje, o finale pakartojau. Tai ir garantavo aukštą vietą. Šios varžybos buvo pačios geriausios mano karjeroje. Labai daug tam ruošiausi ir džiaugiuosi, kad sunkus darbas atnešė rezultatų“, - teigė S. Tamošaitytė.
„Šiuo metu man svarbiausia aukščiausia vieta, - teigė S. Tamošaitytė. - Varžybų metu buvome visos lygios, tačiau aš parodžiau, ką galiu geriausiai. Varžybų metu negalvojau apie vietą, kurią užimsiu. Tiesiog stengiausi pasirodyti kuo geriau."
Ketvirtoji vieta pasaulio čempionate S. Tamošaitytę pakylėjo aukščiau ir gerbėjų akyse. Londone iš sportininkės bus tikimasi dar vienos staigmenos, tačiau pati bėgikė kalbėti apie olimpines žaidynes dar nėra linkusi.
„Dar anksti kalbėti apie žaidynes, nes turiu tam pasirengti. Apie tikslus kalbėti taip pat dar per anksti. Manęs laukia stovyklos ir pasirengimas“, - teigė S. Tamošaitytė.