M. Ežerskis svorio kategorijoje iki 96 kilogramų finale pralaimėjo armėnui Arturui Aleksanianui. Sugrįžęs į Lietuvą M. Ežerskis džiaugėsi medaliu ir tikino, kad tikėjosi silpnesnio varžovo. Medalį taip pat parsivežė Aleksandras Kazakevičius, kuris svorio kategorijoje iki 74 kilogramų iškovojo bronzą.
- Kaip vertinate savo pasirodymą? - žurnalistai paklausė M. Ežerskio.
- Rezultatas geras. Galbūt netgi nesitikėjome tokio, nes tai buvo vienas iš pasirengimo etapų ruošiantis kovai dėl kelialapio į Londono žaidynes. Sunku pasakyti, ko pritrūko. Armėnas šiandien yra stipresnis už mane, tačiau pažiūrėsime, kaip bus rytoj. Dabar analizuosime, žiūrėsime ir ieškosime naujų taktikų, nes dar reikės susikauti. Tikėjausi, kad finalas bus lengvesnis.
- Ar šis sportininkas buvo žinomas iš anksčiau?
- Ne. Jis yra naujas talentas. Išties dar jaunas – 20 metų, bet jau turi du medalius. Jis - naujokas, o naujokus reikia stebėti ir analizuoti.
- Kokie A. Aleksaniano pranašumai?
- Jis pasižymi fizine jėga, tačiau kol kas sunku pasakyti. Dar reikia viską apgalvoti, tada bus galima apie tai šnekėtis.
- Varžybų metu patyrėte smulkią traumą...
- Taip, tačiau finalo metu labai tai nesijautė. Po finalo galvoju, kad buvo patemptas raumuo. Dabar vyksime pasitikrinti, bet nemanau, kad kažkas rimto.
- Ar po finalo buvo pikta?
- Žinoma. Varžybas baigti pralaimėjimu nėra malonu. Tai man tampa bloga tradicija. Visad lieku antras, tačiau dar turiu keletą šansų.
- Dabar jūs kovosite atrankoje į olimpines žaidynes. Kokia situacija ten? Ar bus sunkiau?
- Nemanau. Visi priešininkai bus tie patys. Nerimą kelia tai, kad savaitgalį mes buvome vieni iš geriausių, o po mėnesio gali būti kiti.
- Ar jums yra skirtumas, su kuo imtyniauti?
- Ne. Dabar man tokiame amžiuje skirtumo nėra. Manau, kad pasiekiau tinkamą lygį. Man jau 35 metai, todėl dabar kelionė į Londoną – praktiškai paskutinis šansas.