„Roma, vienintelis mano pasipiktinimo šaltinis”, – dar prieš ketvertą amžių išdrįso pasakyti vienas rašytojas.
Taip Pierre’o Corneille’io dramoje „Horacijus” apie neapykantą savajam miestui sušuko Romos gyventoja Kamilė.
Ar galima šiuos rūsčius žodžius dabar perkelti ir į naujojo Italijos ministro pirmininko Mario Monti lūpas? Ant finansinės bedugnės krašto atsidūrusią šalį pakviestas gelbėti ekonomikos profesorius tikrai myli Amžinąjį miestą, tačiau būtent jis paskutinę akimirką nusprendė atšaukti Romos kandidatūrą būsimose varžybose dėl teisės surengti 2020-ųjų vasaros olimpines žaidynes.
Italams trūksta pinigų
Ryžtingą M.Monti sprendimą šį kartą lėmė konkretūs skaičiai, o ne optimistinės prognozės apie milžinišką olimpiados naudą ir neapčiuopiamą pelną.
Kai penki miestai – Stambulas, Tokijas, Baku, Doha ir Madridas – ant Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) valdininkų stalo padėjo segtuvus su savo pasiūlymais, Italijos ministras pirmininkas tiesiai šviesiai pasakė, kodėl Roma pasitraukė iš lenktynių dėl 2020-ųjų olimpiados sostinės vardo.
„Italijos vyriausybė apskaičiavo, kad ji negali suteikti finansinių garantijų olimpinėms žaidynėms Romoje. Mes nusivylę ir jaučiame nuoskaudą, tačiau dabar tikrai tam negalime skirti 4,7 milijardo eurų iš 8,2 milijardo eurų, kurie bus reikalingi olimpiados biudžetui”, – neslėpė M.Monti.
Kad ir kaip keista, šį sąžiningą sprendimą palankiai sutiko dauguma italų, atsižvelgusių į šalį apėmusią krizę.
„Gyvenime yra svarbesnių dalykų negu olimpinės vertybės, nepaisant net to, kad aš jomis iki šiol tikiu”, – teigė legendinis Italijos sprinteris Pietro Mennea, 1980-aisiais Maskvos žaidynėse triumfavęs 200 m bėgime.
Biudžetas išaugo keturiskart
Nors būtent Roma buvo laikoma lažybų bukmekerių favorite, pirmąsyk istorijoje Europos didmiestis dėl ekonominių motyvų pirma laiko pasitraukė iš kovos dėl olimpinės sostinės vardo.
Nenuostabu, kai žinai, kad Italijos reitingas jau nukrito iki A3, „Moody’s” agentūrai vertinant šalių kreditingumo galimybes.
Italus išgąsdino ir Atėnų pavyzdys: 2004-ųjų olimpiada realiai kainavo 20 milijardų eurų, ir būtent ji tapo pirmuoju Graikijos žingsniu į šių dienų pragarą.
Londono skaičiai taip pat neguodžia tų, kurie dabar priversti skaičiuoti kiekvieną centą.
Nors iš pradžių buvo tvirtinama, kad 2012 metų olimpiados biudžetas bus apie 2,9 milijardo eurų, šiandien jis padidėjęs keturis kartus!
Ateitis – naftos šalys
2020 metų olimpiados sostinė oficialiai bus paskelbta 2013-ųjų rugsėjo 7-ąją.
Bet jau dabar galima pagrįstai klausti, ar Romos pėdomis nepaseks ir Madridas. Ispanijoje nedarbas ką tik pasiekė rekordinę 23 proc. ribą, todėl logiška paklausti, ar bedarbiai ispanai iš tiesų dar nori leistis ir į olimpinę kelionę?
Atrodo, kad svarbiausias pasaulio sporto renginys neišvengiamai keliasi ne tik į vis sparčiau kylančius naujosios ekonominės galios centrus – Pekiną 2008-aisiais ar Rio de Žaneirą 2016-aisiais, bet ir turtingąsias naftos ar dujų valstybes.
Kodėl 2020-ųjų olimpiados sostine negalėtų tapti Doha ar Baku? Kataras ir Azerbaidžanas tikrai turi pakankamai lėšų rengti olimpines žaidynes, kurios, regis, jau tapo per brangios Europai.
Dėmesys – moterims
Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) tikisi, kad visose rinktinėse, dalyvausiančiose Londono olimpinėse žaidynėse, bus moterų. Iki šiol trys šalys – Saudo Arabija, Brunėjus ir Kataras sportininkių į olimpines žaidynes nėra delegavusios.
„Kalbamės su šių trijų šalių olimpiniais komitetais dėl moterų įtraukimo į rinktinių sudėtį. Šiuo metu nėra priimta jokių sprendimų, tačiau belieka tikėtis, kad tai išsispręs teigiamai”, – sakė IOC generalinis direktorius Christophe’as De Kepperis.
Prieš mėnesį tarptautinė organizacija „Human Rights Watch” sukritikavo olimpinių žaidynių rengėjus ir IOC už lyties diskriminacijos sporte toleravimą.
Kataro, sieksiančio surengti 2020 metų vasaros olimpines žaidynes, valdžia neseniai pareiškė, kad šiemet šalies olimpinėje rinktinėje pirmą kartą per visą istoriją bus moterų. IOC pasiūlė asmeninius kvietimus į žaidynes plaukikei Nadai Arkaji ir bėgikei Noor al-Malki.
Kol kas dar nežinoma, ar Saudo Arabija ir Brunėjus atsižvelgs į IOC raginimus. Tikimasi, kad Londono olimpinėse žaidynėse dalyvaus visų 204 šalių, kurias vienija IOC, sportininkai.
Londono olimpinės žaidynės vyks liepos 27–rugpjūčio 12 dienomis.