„Kandidatų parinkimo ir vertinimo procedūra nėra vieša, todėl galima tik spėlioti, kaip viskas klostytis”, – vakar „Lietuvos rytui” sakė A. Poviliūnas.
LTOK šią savaitę gavo IOC generalinio sekretoriaus Christophe’o de Kepperio prašymą pateikti A.Poviliūno kandidatūrą. Nustatytos formos dokumentas vakar jau buvo išsiųstas į IOC būstinę Lozanoje.
Nuo pat LTOK atkūrimo 1988 metais organizacijai vadovaujantis 60-metis A.Poviliūnas yra gerai žinomas pasaulio sporto valdžios struktūrose: 1995–2001 m. jis buvo Europos olimpinių komitetų (EOC) vykdomojo komiteto narys, o 2002–2010 m. – Pasaulio olimpinių komitetų asociacijos (ANOC) vykdomosios tarybos narys.
Pernai LTOK prezidentas buvo išrinktas Europos atstovu ANOC komisijoje ryšiams su nacionaliniais olimpiniais komitetais ir vyriausybėmis.
Sprendimas – kitais metais
„Niekur nebus viešai paskelbta, kiek kandidatų yra, – sakė A. Poviliūnas. – Iki pateikimo IOC vykdomajam komitetui kandidatūros svarstomos už uždarų durų.
Ypač daug įtakos priimant sprendimus turi IOC Etikos komisijos nuomonė, nes labai svarbi kandidatų reputacija. Bet tie svarstymai lieka paslaptis.”
Nauji IOC nariai tvirtinami kasmet rengiamoje Generalinės asamblėjos sesijoje, tačiau jų skaičius, kaip ir bendras IOC narių skaičius, nėra apibrėžtas. Aišku viena – iš viso IOC narių negali būti daugiau kaip 115.
Pavyzdžiui, šiemet per Londono olimpines žaidynes balsuoti bus pateiktos penkios kandidatūros, kurias jau yra apsvarstęs IOC vykdomasis komitetas.
A. Poviliūnas gali tikėtis sprendimo kitais metais.
„IOC laukia permainų laikai – prasidėjo kartų kaita, nes nariams yra taikomi amžiaus apribojimai. Be to, kitais metais baigiasi dabartinio IOC prezidento Jacques’o Rogge’o kadencija”, – sakė A. Poviliūnas.
Kuria sporto politiką
Pastaruoju metu A.Poviliūnas aktyviai darbuojasi ANOC komisijoje, nes būtent ji balandžio viduryje Maskvoje rengia antrąją Pasaulio sporto konvenciją.
Kartu su ANOC generalinės asamblėjos sesija vyksiančiame renginyje laukiama įvairių šalių sporto ministrų, su kuriais bus kalbamasi apie bendradarbiavimą ir šiuolaikiniam sportui gresiančius pavojus.
„Iki šiol dalyvavimas tarptautinėse struktūrose buvo labiau atstovavimas savo šaliai, o dabar kaip Europos atstovui teko ieškoti konkrečių sprendimų dėl pranešėjų ir darbotvarkės”, – paaiškino A. Poviliūnas.
Nenori kaitinti aistrų
Ar žinia apie kvietimą kandidatuoti į IOC narius gali turėti įtakos A.Poviliūno sprendimui siekti dar vienos kadencijos LTOK vadovo poste?
Pernai jis buvo užsiminęs, kad po šešių kadencijų norėtų trauktis ir labiau atsidėti akademinei veiklai.
„Mano kandidatavimas į IOC narius nėra tiesiogiai susijęs su LTOK prezidento pareigomis, – sakė A.Poviliūnas. – Esu siūlomas ne kaip nacionalinio komiteto vadovas, o kaip svarbus olimpinio judėjimo dalyvis. Bet tai gali ir pasikeisti.
Esu sulaukęs daug prašymų dėl dar vienos kadencijos vadovauti LTOK, bet aš visiems atsakau, kad nuspręsiu tik po Londono olimpiados.
Dabar reikia dirbti ir rengtis olimpiadai, o ne kurstyti bereikalingas aistras.”
Lyg elitinis klubas
1894 metais įkurtas Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) – svarbiausia pasaulio sporto organizacija, ji rengia olimpines žaidynes ir pasaulio jaunimo olimpines žaidynes.
Pagal Olimpinę chartiją IOC narių skaičius negali viršyti 115. Jie yra renkami 8 metų kadencijai.
Dauguma narių nėra jokių organizacijų atstovai – jų skaičius negali viršyti 70. Olimpinių žaidynių metu 8 metams IOC nariais išrenkami aktyvūs sportininkai (bendras jų skaičius – ne daugiau kaip 15). IOC nariais taip pat gali būti svarbiausių tarptautinių sporto organizacijų vadovai (ne daugiau kaip 15) ir nacionalinių olimpinių komitetų vadovai (irgi ne daugiau kaip 15).
IOC narystė prarandama sulaukus 80 metų.
Šiuo metu IOC turi 106 narius.