Į tėvynę sugrįžusi A. Sereikaitė buvo pasitikta gausaus gerbėjų būrio. Vilniaus oro uoste jos laukė ne tik mama ir žurnalistai, bet ir didelis darželio „Žilvinėlis“ jaunųjų čiuožėjų būrys.
Žiūrėkite "Lietuvos ryto" TV reportažą apie pasaulio jaunimo vicečempionės sutiktuves.
Čekijoje beistreniruojanti A. Sereikaitė neišvengė vis dar Lietuvai dėl penkiakovininkės Donatos Rimšaitės aktualaus klausimo: „Treniruojatės Čekijoje. Ten geresnės sąlygos, ar nesiūlė jums pilietybės?“. 17-metė išgirdusi klausimą nesutriko ir atrėžė, jog tokio siūlymo niekada nepriimtų.
Pasaulyje sunkumo nepajuto
A. Sereikaitė pasaulio jaunimo čempionato 500 metrų rungtyje pademonstravo puikų rezultatą. Sportininkė iškovojo sidabro medalį ir taip perrašė šalies greitojo čiuožimo trumpuoju taku istoriją. A. Sereikaitė pralaimėjo tik lyderei korėjietei Suk Hee Shim. Nors ir buvo antra, Lietuvos čiuožėja teigė, kad šis sezonas jai buvo labai geras, o pasaulio varžybose didelio sunkumo nejautė.
„Šis sezonas man buvo labai sėkmingas. Pasaulio jaunimo čempionate iškovojau sidabro medalį, dabar trečius iš eilės metus iškovojau Europos taurę. Esu tuo labai patenkinta ir manau, kad visi yra mano rezultatais patenkinti. Iš šių trofėjų labiausiai vertinu pasaulio pirmenybių sidabrą“, - teigė sidabrą į tėvynę parvežusi sportininkė“. - „Negaliu pasakyti, kad buvo labai sunku 500 metrų distancijoje. Ten užėmiau antrąją vietą, tačiau to tikėjausi ir tam treniravausi. Sunku nebuvo“.
A. Sereikaitės trenerė Virginija Ogulevičienė prisipažino, jog savo pasiekimais Europoje auklėtinė nebestebina, tačiau sidabras pasaulio varžybose buvo staigmena.
„Agnei Europoje nėra ką veikti, tačiau pasaulyje ji mane nustebino, nes maniau, jog jeigu ir bus medalis, tai kokios trečios vietos. Pasaulyje sunku kovoti su azijietėmis, nes jos – lyderės, o iš Europos yra tik vienetai pajėgių čiuožėjų. Jau nuo ankstesnių laikų šitą sporto šaką užvaldė Korėja, Kinija“, - teigė V. Ogulevičienė.
Visas vargas – dėl olimpiados
A. Sereikaitė treniruojasi jau septynerius metus. Ji tikina, kad nuo pat pradžių iki dabar visą savo darbą skiria vienam – patekti į olimpines žaidynes. Šį tikslą čiuožėja ketina įgyvendinti jau 2013 metų rudenį, kuomet ir spręsis, kas pateks į 2014 metų Sočio žaidynes.
„Mano didžiausias tikslas – patekti į olimpines žaidynes. Aš tam stipriai ruošiuosi. Jau septyneri metai, kaip treniruojuosi tik dėl to, jog pasirodyčiau olimpiadoje. Manau, kad man pavyks patekti į Sočio žaidynes“, - teigė lietuvė.
Visą darbą dedikuojanti patekimui į olimpiadą A. Sereikaitė atskleidė, kad dirba daug. Čekijoje prakaitą liejanti 17-metė teigė, kad per dieną tenka turėti 2-3 treniruotes, kuriose atiduoda visas jėgas.
„Per dieną treniruojuosi 2-3 kartus. Kiekviena treniruotė ant ledo vyksta apie pusantros valandos, prieš tai būna apšilimas, kuris trunka valandą. Dar būna treniruotė, kurioje bėgu arba vyksta imitacinis bėgimas. Sporto salėje praleidžiu apie pusantros valandos“, - apie dienotvarkę kalbėjo A. Sereikaitė.
Treniruotės - užsienyje
Lietuvoje gerų sąlygų treniruotis neturėjusi A. Sereikaitė prakaitą liejo svetur – Čekijoje, tačiau nors ir nebūdama šalia draugų, lietuvė džiaugėsi, jog ten turi viską, ko reikia, norint tobulėti. Čiuožėja teigė, kad lyginti tarp to, ką turėjo treniruodamasi sostinės „Pramogų arenoje“ ir tai, ką gauna Čekijoje, nereikėtų.
„Treniruotės Čekijoje man suteikė daug. Davė medalį (juokiasi). Esu patenkinta, kad galiu ten treniruotis. Sąlygų su Lietuva lyginti neįmanoma. Lietuvoje treniravausi „Pramogų arenoje“, tačiau treniruodavausi viena ir tai buvo visai kitas lygis.
Čekijoje dirbu netoli Prahos, kartu su nacionaline čekų rinktine. Ten yra sudarytos visos sąlygos sportuoti ir treniruotis“, - teigė sportininkė.
Kadangi A. Sereikaitė prakaitą lieją už tėvynės ribų, su ja kartu būti negali trenerė V. Ogulevičienė, kuri teigė, jog per daug neliūdi, nes jos auklėtinė užsienyje turi viską, ko reikia.
„Man yra gera todėl, kad ji turi visas sąlygas, kokias norėčiau, kad turėtų. Žinau, ką ji daro, nes nuolat man parašo. Džiaugiuosi, jog ji turi tinkamą krūvį. Žinoma, tas nuotolinis bendravimas suteikia ir sunkumų, nes trenerės darbas man – papildomas, todėl suderinti yra sunkiau. Tai nėra problema, tačiau reikia pasistengti“, - teigė V. Ogulevičienė.
Neatsisakytų pačiuožinėti su draugais
A. Sereikaitė Lietuvoje ketina praleisti porą mėnesių, per kuriuos tikisi pailsėti, o tuomet vėl sugrįš į Čekiją, kur ruošis naujajam sezonui, jos karjeroje turėsiančiam didelę reikšmę. Lietuvė atskleidė, kad kitąmet ketina startuoti pasaulio suaugusiųjų čempionate.
„Dabar man jau baigėsi sezonas, todėl šiek tiek pailsėsiu, o tada pradėsiu ruoštis naujajam. Manau, kad dar bus vienos sezono uždarymo varžybos, todėl dar pačiuošiu šiek tiek, tačiau man sezonas jau baigtas, todėl rimtai nebesitreniruosiu. Pagrindinės varžybos man bus pasaulio jaunimo čempionatas. Kitąmet ketinu startuosi pasaulio suaugusiųjų čempionate“, - teigė ji, o paklausta, ar tėvynėje pačiūžas paslėps spintoje užsiminė, jog jeigu draugai pakviestų į ledo areną – būtinai sutiktų: „Žinoma, jeigu draugai pakvies pačiuožinėti ant ledo, aš būtinai ateisiu“.
Pasaulyje žinoma A. Sereikaitė – vienuoliktokė. Ji ne tik rimtai ruošiasi varžyboms, tačiau ir mokosi. Lietuvė tikino, kad laisvo laiko daug neturi, tačiau visą ji skiria vienam – mokslams.
„Dabar ketinu skirti laiko mokslams. Mokslams laiko lieka labai mažai, tačiau stengiuosi laisvą laiką išnaudoti mokymuisi“, - kalbėjo lietuvė.
Turi visas reikiamas savybes
A. Sereikaitės trenerė V. Ogulevičienė teigė, jog jos auklėtinė turi visas greitojo čiuožimo trumpuoju taku sportui reikalingas savybes. Pasak jos, jeigu A. Sereikaitė nors vienoje vietoje būtų silpna – iškovoti medalių nepavyktų.
„Jis turi daug stiprių pusių. Pirmiausia, kaip ir turėtų būti, fizinės savybės. Antra, jos gabumas. Čia reikalingas apsukrumas, mąstymas, gebėjimas matyti, kas darosi aplink. Čia toks sportas, kuomet reikia visko. Viena gera savybė nieko nelemia“, - kalbėjo V. Ogulevičienė.
Trenerė teigė, kad tik visų savybių derinys gali lemti pergales, tačiau net ir tuomet, pasak V. Ogulevičienės, koją gali pakišti netikėtumai.
„Šis sportas išskirtinis tuo, kad vieną dieną tu gali pirmauti, o kitą tau kas nors gali pakišti koją. Čia nuolat reikia rizikuoti, nes vien gražiai pračiuožti nepakanka. Greitajame čiuožime nėra taip, kad jeigu įsibėgėjai gerai, tai ir būsi pirmas. Čia reikalinga ir taktika, ir varžovą aplenkti reikia mokėti, dar negalima jo praleisti. Susideda daug dalykų“, - teigė A. Sereikaitės trenerė.
Mėgiamas sportas - daug kainuoja
Čiuožimas – brangus sportas. Tai patvirtino ir A. Sereikaitė. Lietuvė teigė, jog kasmet keičia apie 300 eurų kainuojančius pačiūžų peilius, o iki 2 tūkst. dolerių kainuojantys batai sportui tinkami būna apie porą metų.
„Vienų pačiūžų užtenka porai metų, tačiau peilius tenka keisti kasmet. Peiliai kainuoja apie 300 eurų, o batai kiekvienam čiuožėjui yra gaminami individualiai ir jie kainuoja iki 2 tūkst. dolerių“, - kalbėjo A. Sereikaitė.
Nepaisant to, kad vien už inventorių reikia pakloti nemažą pinigų sumą, A. Sereikaitė tikino, kad niekad nesigailėjo pasirinkdama greitąjį čiuožimą. Ji atskleidė, kad praeityje mėgino ir kitokias sporto šakas, tačiau vėliau apsistojo ties vienintele, kurioje dabar skina laurus.