„Šis ministrų susitikimas buvo pirmas žingsnis, kuriuo išreikšta Europos valstybių pozicija, kad siekiant spręsti nesąžiningų varžybų problemą reikia bendro tarptautinio sutarimo. Lietuva palaikė konvencijos idėją, nes tai būtų svarbiausias tarptautinis dokumentas, suteikiantis galimybių aktyviau ir efektyviau spręsti šią problemą“, - sakė Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Klemensas Rimšelis.
Pasak departamento vadovo, Lietuvoje kol kas fiksuoti pavieniai
nesąžiningų varžybų atvejai, tačiau prevencijos priemonės yra
būtinos, siekiant užkirsti kelią šios problemos augimui. Be to,
ministrų susitikime buvo akcentuota, kad sprendžiant susitarimų dėl
varžybų rezultatų problemą, svarbu įtraukti lažybų verslo atstovus.
Nesąžiningų varžybų problema yra glaudžiai susijusi su lažybomis,
kurių spartėjantis perkėlimas į internetą išplečia ir nesąžiningų
varžybų organizatorių veikimo erdvę.
Ministrų susitikime dėl konvencijos abejojo tik Didžioji
Britanija, teigusi, kad šiai problemai spręsti užtenka efektyviai
veikiančių nacionalinių priemonių, tokių kaip šioje šalyje
įtvirtinta subalansuota atsakomybė tarp valdžios institucijų ir
sporto organizacijų, keitimasis informacija, Lošimų priežiūros
komisija.
Susitikime sutarta, kad rengiant konvenciją didelis dėmesys
turėtų būti skiriamas prevencinėms priemonėms. Konvencija, skirta
kovai su susitarimais dėl varžybų rezultatų, kaip ir kitos Europos
Tarybos konvencijos - dėl dopingo vartojimo sporte bei dėl
brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas - turėtų būti atvira
ne tik Europos valstybėms. Rengiant konvenciją bus remiamasi
Europos Tarybos ką tik atlikta ir šiame ministrų susitikime
pristatyta naujo tarptautinio teisinio instrumento taikymo
galimybių studija.
Europos Tarybos ministrų, atsakingų už sportą, konferencija
vyksta kas ketverius metus. Šiame susitikime dalyvavo 42 šalys, 19
nevyriausybinių sporto organizacijų, Europos Tarybos, Europos
Sąjungos institucijų atstovai.