„Kaip jaučiuosi būdamas Norvegijos bokso rinktinės treneriu? Taip, kaip jautėsi Jonas Kazlauskas, treniravęs Kinijos ar Graikijos krepšinio rinktines. Arba kaip ir kitas savo srities specialistas, kurio paslaugos yra paklausios – tai tik mano darbas“, - greitai išpyškino iš Kupiško kilęs bokso specialistas J. Kibas.
Beveik prieš dešimtmetį užsimezgusi norvegų ir lietuvio draugystė peraugo į bendradarbiavimą – prieš dvejus metus Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro bokso treneris J. Kibas sukirto rankomis su Norvegijos bokso federacija ir tapo šios šalies bokso rinktinių treneriu.
„Viskas prasidėjo nuo to, kai su savo auklėtiniu Vitalijumi Karpačiausku nuvažiuodavome į Norvegiją pasitreniruoti su pajėgesniais norvegų boksininkais. Jie nuolat kvietė, nes savo šalyje neturėjo stiprių varžovų kontrolinėms dvikovoms. O ką? Sąlygos idealios – apmoka viską: viešbutį, kelionę, moka dienpinigius. Pamatė, darbo kokybė gera – pradėjo kviesti treniruoti norvegus“, - pasakojo J. Kibas.
Jau trečiadienį J. Kibas su Norvegijos rinktine Švedijos sostinėje Stokholme pradės kovas Skandinavijos bokso čempionate.
Bokso treneris J. Kibas ramiai reaguoja į tai, kad naujai sutiktas žmogus kaip suskilusi plokštelė klausia to paties: „Ar tikrai jūs esate pirmasis Vitalijaus Klyčko treneris?“
„Taip, aš esu pirmasis jo treneris. Tik juokingiausia, kad apie tai ne aš jam priminiau, o jis man pasakė, įrodinėjo. Šiaip niekada nebūčiau suvedęs galų, kad kažkada mokiau kovoti V. Klyčko“, - šmaikštavo treneris.
- Kaip V. Klyčko įrodinėjo, kad esate pirmasis jo treneris? Gal bandėte atsiriboti nuo pirmojo mokytojo vardo?“ - perėmęs geros nuotaikos estafetę lrytas.lt žurnalistas paklausė J. Kibo.
- Jei jis pasakė, kam spyriotis?.. Ir pats atsiminiau. Tačiau tik „spaudžiant“ Vitalijui (juokiasi). O istorija tikrai linksma buvo. 1995 metais vienu lėktuvu su Ukrainos ir Baltarusijos rinktinėmis iš Minsko per Kijevą skridome į pasaulio bokso čempionatą Bankoke. Tai buvo tie laikai, kai visi neturėjo pinigų ir šliejosi prie turgaus verslininkų – skridome užsakomuoju reisu tarp maišų, dėžių.
Sėdime lėktuve su Ukrainos rinktinės treneriu Olegu Skvorcovu, kalbamės. Pro šalį eina boksininkai. Vienas iš jų netikėtai praeidamas pasisveikino: „Zdravstvuite, trener!“ (Sveiki, treneri – aut. past).”
Pasakiau jam rusiškai „labas“, tačiau iš tikrųjų galvojau, kad sportininkas pasisveikino su mano kolega, o aš iš mandagumo leptelėjau.
Nusileidome Indijoje pasipildyti degalų ir 8 valandas laukėme, kol galėsime tęsti kelionę.
Lėktuve pasisveikinęs boksininkas vėl priėjo prie manęs ir užkalbino: „Jūs turbūt nepamenate, kaip aš į Panevėžio maniežą atėjau pas jus prašytis į treniruotes?“ Suvaidinau, kad atsiminiau, bet ne itin įtikinamai (juokiasi). Jis prisistatė: „Esu Vitalijus Klyčko.“
Tik tada prisiminiau ištįsėlį dvylikametį ar trylikametį Vitalijų Klyčko, kuris jau tada buvo mano ūgio ir turėjo neblogą koordinaciją. Ten dar aplink zujo jo jaunesnis brolis Vladimiras – pyplys, bet jo gerai neprisimenu. Tai tokia istorija buvo...
Kas dar? Pradėjau Vitalijų treniruoti, bet sužinojau, kur jis mokosi, ir mintyse numojau ranka.
- Kodėl?
- Jis mokėsi Panevėžio 3-ioje vidurinėje mokykloje. Ten buvo priimami mokytis rusų armijos karininkų vaikai. Kas iš to – gali iš jo „lipdyti“ gera boksininką, bet tėvus perkels į kitus karinius dalinius - ir vaikas išvyks kartu. Vilčių neturėjau. Treniravosi Vitalijus mano treniruotėse, bet po metų tikrai išvažiavo. Klausiau, kur? Sakė, kad į Kijevą.
- Gal įžūlus klausimas. V. Klyčko dabar turtingas. Gal kaip pirmam treneriui boksininkas jums šiek tiek atriekė nuo savo honorarų?
- Baikite, koks ten mano įdirbis buvo... Pradžia ir daugiau nieko. Net neverta apie tai kalbėti, o aš pats neturiu jokių pretenzijų Vitalijui. Kas būtų, jei kiekvienas gyvenime sutiktas žmogus pultų aiškinti, kad tik dėl jo viena ar kita žvaigždė tapo tuo, kuo tapo.
Man malonu, kad Vitalijus manęs neužmiršta. Du kartus kvietė į savo ir brolio kovas, tačiau...
- „Tačiau“ kas?
- Kvietimai buvo įspūdingi – atvykimas, viešbutis, VIP ložė, apmokėtos sąskaitos. Ko dar norėti? (Juokiasi). Bet man kaip tik abu kartus reikėjo į Norvegiją važiuoti, su rinktinėmis dirbti. Taip ir „nuplaukė“ įspūdingi renginiai. Pastarąjį kartą praėjusiais metais kvietė – į Berlyną.
- Nejaugi be jūsų Norvegijos boksas sugriūtų?
- Žinote, viskas su tais norvegais gerai – nori boksuotis, yra klubų, tačiau nėra specialistų. Yra klube vienas geras boksininkas, o aplink jį pradedantys šliejasi, tikisi perimti jo patirtį.
O ką jie gali perimti, jei nėra metodikos, kvalifikuotų ir gerų trenerių? Dabar Norvegijoje yra labai neblogas 28 metų boksininkas, tačiau jį treniruoja 21 metų vaikinukas, kuris per savo karjerą dešimt kartų buvo išėjęs į ringą. Apie ką kalbame? Todėl mano darbas yra važinėti po klubus, aiškinti, kokie turi būti sportininkų krūviai, treniruočių specifika.
- Gal Lietuva prarado nacionalinės rinktinės trenerių štabo narį? Gal reikia visa gerkle rėkti, kad laikas susigrąžinti J. Kibą į Lietuvą?
- Pabūsiu kritiškas – ir be manęs yra nemažai puikių bokso trenerių Lietuvoje. Nedidelis nuostolis, kad manęs nėra Lietuvos rinktinės sudėtyje. Tikrai... Ko čia pūsti žandus – yra tikrai geresnių specialistų, kurie baigė mokslus dabar, turi naujoviškos patirties. Jie pakels Lietuvos boksą į gerą lygį.
- Jūs tikite, kad Lietuvoje boksas vėl bus populiarus?
- Nelabai. Ankščiau krepšinis taip pat nebuvo toks, kokį matome – ar taptų jis toks visagalis, jei apie jį tiek nerašytų, nerodytų televizijos? Na, bet čia jau kita opera...
Manau, kad boksas prarado daug savo žiūrovų, kai buvo įvesti boksininkų šalmai. Stovi du susirėmę galvomis sportininkai ir nieko neveikia – stumdosi. Ir smūgiai skaičiuojami keistai – tik labai stiprūs... Gali boksininkai per visą kovą šimtą kartų smūgiuoti, o rezultatas 5:4. Ar tai boksas?
Po Londono olimpiados bus atšaukti šalmai ir boksas vėl taps įdomesnis. Nesakau, kad Lietuvoje boksas „perspjaus“ krepšinį, tačiau mūsų boksas geras, turime gerų boksininkų ir ši sporto šaka tikrai nemirs. Pamatysite, dar Londono olimpiadoje lietuvis Egidijus Kavaliauskas, jei gerai iškris burtai, laimės medalį.