Pasaulio čempionate sprinto komanda (S.Krupeckaitė ir Gintarė Gaivenytė) pažeidė taisykles ir buvo diskvalifikuota, o persekiojimo lenktynėse lietuvių trijulė liko 11-a – per žemai, kad įveiktų paskutinį olimpinės atrankos barjerą.
Aušrinei Trebaitei nepasisekė dar labiau – jos olimpinės viltys dužo per daugiakovės varžybų antrąją rungtį, kai taškų lenktynėse dviratininkė krito ir atsidūrė ligoninėje – jai nustatytas raktikaulio skilimas.
Nesėkmių virtinėje paguoda tapo S.Krupeckaitės sidabras sprinto lenktynėse, tačiau ir šis medalis aplaistytas nusivylimo ašaromis.
Per finalo antrąjį važiavimą S.Krupeckaitė finišavo pirma, bet teisėjai įžvelgė lietuvės klaidą ir pergalę įskaitė britei Victoriai Pendelton.
„Jaučiau, kad šiandien galėjau laimėti, – po finišo kalbėjo S.Krupeckaitė. – Mano nuomone, teisėjai nebuvo teisingi.”
Per šį čempionatą taip pat buvo pagerinti du S.Krupeckaitei priklausę pasaulio rekordai.
Australė Anna Meares 200 metrų lenktynėse ir 500 metrų atskiro lenktynėse važiavo rekordiniu greičiu ir pranoko lietuvės rezultatus, pasiektus 2009 ir 2010 metais.
Apie pasaulio pirmenybių akibrokštus ir olimpines viltis „Lietuvos rytas” kalbino Seulo olimpiados čempioną G.Umarą.
– Ar tai, kad per olimpiadą dviračių treke nevažiuos jokia kita lietuvė, be S.Krupeckaitės, skaudi mūsų šalies rinktinės nesėkmė? – „Lietuvos rytas” paklausė G.Umaro.
– Komandų sprinte tiesiog įvyko klaida. Būna, kad ir stipriausios komandos netelpa į estafetei perduoti skirtą koridorių.
Šįsyk mūsų merginos važiavo savo lygiu. Gaila, nepasiekė to, kas joms buvo įmanoma.
Laukėme sėkmės persekiojimo lenktynėse, bet būti dešimtuke yra viena, o perlipti aštuntuko ribą – sudėtingiau. Merginoms nepavyko, bet viską turime vertinti ir laiko požiūriu.
Turime nedidelį dviratininkių pasirinkimą ir komandą bandome suklijuoti iš kelių atlečių – taip sunku tikėtis stabilumo. Tik sėkmingas darbas su jaunimu yra ilgalaikė perspektyva.
– Po sprinto finalo S.Krupeckaitė liko nusivylusi taisyklių pažeidimą jai užfiksavusių teisėjų sprendimu. Ar šis nusivylimas pagrįstas?
– Tokiais atvejais sportininko ir teisėjų požiūris į detales dažniausiai skiriasi. Simona varžėsi su sprinto ase V.Pendleton, kuriai tądien pasisekė – ne tiktai finale, bet ir pusfinalyje įveikiant australę A.Meares.
Nekaltinčiau teisėjų. Vis dėlto sidabras irgi didelė sėkmė.
– Ką po šio pasaulio čempionato manote apie Simonos galimybes Londone?
– Psichologiškai ji tapo stabilesnė, o tai yra labai svarbu.
Dviračių sprinte psichologinis tvirtumas yra didelis ginklas. Jei pavyks juo pasinaudoti Londone, mes turime teisę svajoti apie olimpinį medalį.
– Kurioje rungtyje – keirino ar sprinto – Simonos šansai yra didesni?
– Šįkart Simonai nepasisekė keirine, bet tai didelė loterija, kurios finiše ne visada ištrauki laimingą bilietą.
Be to, rezultatai šiose rungtyse priklauso nuo sportininkės pasirengimo detalių. Svarbu, kaip sudėlioti akcentai – ar trumpam šūviui sprinte, ar šiek tiek ilgesniam keirine.
Anksčiau Simona dominavo 500 metrų atskiro starto varžybose, bet ši rungtis nėra olimpinė. Simona turėjo susitelkti į kitas rungtis – galbūt jose nėra pati geriausia, bet jau keletą metų dažniausiai patenka tarp prizininkių. Tai milžiniško jos darbo nuopelnas.
– Kaip sudėtinga Lietuvai dviračių treke varžytis su tokiomis šalimis kaip Didžioji Britanija ir Australija moderniomis technologijomis?
– Reikia nepamiršti, kad tokios valstybės turi 10–20, o gal ir 50 kartų didesnį finansavimą. Nekalbu apie sportininko algą ar gerovę.
Tiesiog dėl techninių niuansų, treniruočių sąlygų mums per sunku lygiuotis į dviračių treko sporto lyderes. Tai, kad turime žvaigždę ir esame ko nors pasiekę, – dėl didelio entuziazmo. Vis dėlto mes daugeliu dalykų atsiliekame dėl nevykusiai pasirinktos strategijos. Esame priklausomi nuo sėkmės.
– Ko tikitės iš šių metų Europos dviračių treko čempionato Panevėžyje spalį?
– Svarbiausia, kad aukšto lygio sporto renginys vyks Lietuvoje ir mes išvysime būrį pajėgių dviratininkų.
Galbūt po olimpiados ne visos žvaigždės suvažiuos, nes Europos pirmenybėms neskiriama tiek daug reikšmės.
Bet tai bus postūmis populiarinant dviračių sportą – tai ir yra svarbiausias tikslas.
Lietuvių startai Melburne
Asmeninės sprinto lenktynės. 1. V.Pendleton (Didžioji Britanija), 2. S.Krupeckaitė.
Keirinas. 1. A.Meares (Australija), .... 8. S.Krupeckaitė.
Daugiakovė. 1. L.Trott (Didžioji Britanija), ... A.Trebaitė pasitraukė iš varžybų dėl skilusio raktikaulio.
Komandinės sprinto lenktynės. 1. Vokietija – 32,549 sek.,... 16. Lietuva (S.Krupeckaitė, G.Gaivenytė) – diskvalifikuota.
Komandinės persekiojimo lenktynės. 1. Didžioji Britanija, ... 11. Lietuva (V.Sereikaitė, A.Trebaitė, V.Pikauskaitė).
500 metrų atskiro starto lenktynės. 1. A.Meares (Australija) – 33,01 sek. (pasaulio rekordas), ... 22. G.Jankutė – 36,079 sek.
3 km asmeninės persekiojimo lenktynės. 1. A.Shanks (Naujoji Zelandija), ... 7. V.Sereikaitė – 3 min. 33,612 sek., ... 21. S.Pauliukaitė – 3 min. 44,646 sek.