Jau pirmadienį išskrendu į Portugaliją.
Po poros savaičių bazinės stovyklos Palangoje ten prasidės svarbiausios treniruotės prieš vasaros startus.
Į Portugaliją vyksta didžioji dalis Lietuvos rinktinės, nes šioje šalyje labai palankios orų sąlygos ir geros treniruočių bazės.
Lietuvoje dar nėra taip šilta ir vis dar negalima atlikti bėgimų didžiausiu greičiu. Būtent todėl dabar ir vykstame į šiltuosius kraštus, kad per treniruotes atliktume tą darbą, kurio Lietuvoje dėl šaltų orų paprasčiausiai neįmanoma padaryti.
Kodėl šilti orai mums taip svarbu? Mokslininkai yra apskaičiavę, kad padidinus kojų raumenų temperatūrą 8 laipsniais vien šuolio į aukštį rezultatas padidėja apie 17 cm.
Dėl šaltų orų taip pat labai padidėja traumų tikimybė. Norėdami išvengti bėdų, Lietuvoje tiesiog esame priversti visuomet daryti ilgesnę pramankštą.
Apšilimas prieš startą pakelia kūno temperatūrą ir paruošia raumenis bei centrinę nervų sistemą. Bet dėl ilgėjančios pramankštos neišvengiamai didėja nuovargis. O mums, sprinteriams, svarbus net mažiausias energijos kiekis, galintis sutaupyti kiekvieną šimtąją sekundės dalį. Taip aplinkos šiluma padeda panaudoti mažiau energijos ir mažiau pavargti. Štai kodėl ji sprinteriams yra ypač svarbi.
Jamaika. Dažnai sulaukiu klausimų, kodėl svarbiausiose varžybose dominuoja juodaodžiai sprinteriai. Ar baltaodžiams išties sunkiau su jais varžytis?
Šiuo metu Europos sprinto varžybose karaliauja prancūzas Christophe’as Lemaitre’as, paneigdamas tokias išankstines nuostatas. Aš labiau linkęs analizuoti ne rasių skirtumus, o skirtingas Pietų ir Šiaurės šalių gamtos sąlygas.
2008-ųjų olimpiadoje Jamaika visus 11 medalių iškovojo sprinto rungtyse. Usainui Boltui priklauso 100 ir 200 metrų pasaulio rekordai, o Yohanas Blake’as 2011-aisiais tapo pasaulio sprinto čempionu. Abu jamaikiečiai yra pagrindiniai favoritai laimėti auksą Londono olimpiadoje.
Ką tokio turi ši šalis ir ko neturime mes?
Svarbiausias skirtumas – Jamaikoje visada šilti orai. Jamaikiečiai gali visus metus bėgioti, kai lauke plius 30. Tokia temperatūra – tiesiog ideali sprintui.
Lietuvoje dažnai būna šalti orai, todėl mes turime tik porą mėnesių, kai galime atlikti tai, ką jie daro per visus metus.
Kita vertus, Jamaika jau nuo senų laikų garsėja savo sprinterių mokykla ir tradicijomis. Šioje šalyje nuolat vyksta milžiniška talentų atranka. Kaip pas mus visi vaikai nori lankyti krepšinio treniruotes, taip Jamaikoje visi renkasi sprintą.
Vėjas. 100 metrų bėgimo distancijoje rezultatai taip pat labai daug priklauso ir nuo vėjo.
Kai į nugarą pučia 2 m per sekundę stiprumo vėjas, atrodo lyg bėgtum palengvėjęs 2 kilogramais. O jei tau į veidą pučia panašaus stiprumo priešinis vėjas, tuomet tokia pat jėga esi stabdomas. Daug kas nesuvokia šios gamtos aritmetikos.
Kai pernai vasarą Kinijoje pasiekiau Lietuvos rekordą (10,14 sek.), po savaitės Pietų Korėjoje jau nubėgau per 10,42 sek.
Sprinte 0,28 sek. – milžiniškas skirtumas, todėl toks rezultatų svyravimas vos per savaitę galėjo pasirodyti išties nerealus.
Bet universiados finale bėgau, kai buvo šilta ir netrukdė vėjas, o pasaulio čempionate orų sąlygos sprinteriams buvo nepalankios. Priešinis vėjas visada yra palankesnis tiems sprinteriams, kurie pasižymi didesne raumenų jėga ir per treniruotes atlieka jėgos pratimus.
Pagrindinis mūsų su treneriais treniruočių akcentas – maksimalus bėgimo greitis.
Mes nesilankome treniruoklių salėje ir treniruojamės 4 kartus per savaitę. Daugeliui toks krūvis netgi gali pasirodyti per menkas, bet jis pagrįstas moksliniais įrodymais.
Treniruočių perteklius, jėgos pratimai skatina greitųjų raumenų poslinkį lėtesnių raumenų link.
Greitis. Norėdamas tobulėti turi lyginti visus savo rezultatus su geriausiais pasaulyje.
Dar 1996-ųjų olimpiadoje Michaelas Johnsonas buvo pasiekęs 12,34 m per sekundę maksimalų greitį. U.Boltas šį rezultatą pakartojo.
Bėgant sprintą viršyti 12 metrų per sekundę yra tikrai didmeistriškas rezultatas.
Šią žiemą, kai dalyvavau varžybose Paryžiuje, speciali įranga nustatė, kad greičiausią 10 metrų dalį įveikiau 11,29 m per sek. greičiu. Bet davikliai fiksavo bėgimą ties 50–60 m žyma, o sprinteriai didžiausią greitį paprastai pasiekia 60–70 m ruože.
Su treneriu darome viską, kad padidinčiau maksimalų bėgimo greitį ir kuo labiau priartėčiau prie 12 m per sek. ribos. Tai pagrindinis mano treniruočių tikslas. Jeigu pavyktų pasiekti tokį maksimalų greitį, tuomet atsirastų galimybė ir 100 metrų įveikti greičiau nei per 10 sekundžių. Apie tai svajoja ir to siekia kiekvienas sprinteris.
Filmas. Per svarbiausias varžybas – pasaulio ar Europos čempionatus – specialūs davikliai 100 m distancijoje yra sumontuoti kas 10 metrų. Galima analizuoti, kaip šiuos ruožus įveikė rekordiniu greičiu bėgantis U.Boltas ar palyginti savo bėgimą su kitų sprinterių rezultatais.
Aišku, Lietuvoje tokių dalykų dar nėra. Bet mes su treneriu gauname pakankamai informacijos, nes nuolat bendradarbiaujame su Lietuvos kūno kultūros akademijos mokslininkais.
Jie skaitmenine vaizdo kamera nufilmuoja bėgimą 60–70 m ruože. Po to galima atlikti bėgimo technikos analizę. Ji parodo greitį, žingsnio ilgį, atramos trukmę ar polėkio fazę, kai sprinteriai būna ore.
Norint pasiekti maksimalų bėgimo greitį labai svarbu kuo greičiau ir stipriau atsispirti kojomis nuo takelio. U.Boltas sugeba nuo žemės atsispirti vos per 0,078 sek. ir pasiekti net 2,95 m žingsnio ilgį. O mano geriausia atramos trukmė yra 0,093 sek., žingsnio ilgis – 2,7 m.
Šie rodikliai – vieni svarbiausių ir juos privalau tobulinti norėdamas priartėti prie geriausių pasaulio sprinterių rezultatų. Todėl padedant šiltiems orams visos mūsų treniruotės Portugalijoje bus skirtos maksimaliam bėgimo greičiui pagerinti.
Olimpiečių dienoraščiai – „Lietuvos ryte”
Artėjant Londono olimpinėms žaidynėms „Lietuvos rytas” paprašė penkių mūsų šalies sportininkų prisėsti prie kompiuterių ir rašyti savo olimpinį dienoraštį.
Kiekvieną šeštadienį iki olimpiados buriuotoja Gintarė Scheidt, irkluotojas Mindaugas Griškonis, badmintonininkas Kęstutis Navickas, plaukikas Giedrius Titenis ir lengvaatletis Rytis Sakalauskas pasikeisdami pasakos apie pasirengimo olimpiadai užkulisius.
Greičiausias lietuvis
Rytis Sakalauskas gimė 1987 m. birželio 27 d. Alytuje.
Lietuvos kūno kultūros akademijoje (LKKA) studijuojantis alytiškis yra keturiskart Lietuvos čempionas 100 m bėgimo rungtyje (2006, 2008, 2009, 2011 m.). 185 cm ūgio ir 80 kg svorio bėgikui priklauso Lietuvos rekordai 100 m (10,14 sek.) ir 200 m (20,74 sek.) distancijose. Pirmasis treneris – Vytautas Šmidtas, dabartiniai treneriai – Jūratė ir Aleksas Stanislovaičiai.