Po poros savaičių bazinės stovyklos Palangoje ten prasidės svarbiausios treniruotės prieš vasaros startus.
Į Portugaliją vyksta didžioji dalis Lietuvos rinktinės narių, nes šioje šalyje labai palankios oro sąlygos ir geros treniruočių bazės. Lietuvoje dar nėra taip šilta ir vis dar negalima atlikti bėgimų didžiausiu greičiu. Būtent todėl dabar ir išvykstame į šiltus kraštus, kad per treniruotes atliktume tą darbą, kurio Lietuvoje dėl šaltų orų paprasčiausiai neįmanoma padaryti.
Kodėl šiltos sąlygos mums tokios svarbios? Mokslininkai yra paskaičiavę, kad padidinus kojų raumenų temperatūrą 8 laipsniais, vien šuolio į aukštį rezultatas padidėja apie 17 cm.
Dėl šalto oro taip pat labai padidėja traumų tikimybė. Norėdami išvengti bėdų, Lietuvoje mes tiesiog esame priversti visuomet daryti ilgesnę pramankštą.
Apšilimas prieš startą pakelia kūno temperatūrą ir paruošia raumenis bei centrinę nervų sistemą. Bet su ilgėjančia pramankšta neišvengiamai didėja ir nuovargis. O mums, sprinteriams, svarbus net mažiausias energijos kiekis, galintis sutaupyti kiekvieną šimtąją sekundės dalį. Taip aplinkos šiluma padeda išnaudoti mažiau energijos ir mažiau pavargti. Štai kodėl ji sprinteriams yra ypač svarbi.
JAMAIKA. Dažnai sulaukiu klausimų, kodėl svarbiausiose varžybose dominuoja juodaodžiai sprinteriai. Ar iš tiesų baltaodžiams sunkiau su jais varžytis?
Šiuo metu Europos sprinto varžybose karaliauja prancūzas Christophe’as Lemaitre’as, paneigdamas tokius išankstinius nusistatymus. Aš labiau linkęs analizuoti ne rasių skirtumus, o skirtingas Pietų ir Šiaurės šalių gamtos sąlygas.
2008-ųjų olimpiadoje Jamaika iškovojo visus 11 savo medalių sprinto rungtyse. Usainui Boltui priklauso 100 ir 200 metrų pasaulio rekordai, o Yohanas Blake’as 2011-aisiais tapo pasaulio sprinto čempionu. Abu jamaikiečiai yra pagrindiniai favoritai laimėti auksą Londono olimpiadoje.
Ką tokio turi ši šalis ir ko neturime mes?
Svarbiausias ir principinis skirtumas – jamaikiečiai visada turi šiltą orą. Jie gali visus metus bėgioti, kai lauke - plius 30. Tokia temperatūra yra tiesiog ideali sprintui.
Lietuvoje – nuolat šalti orai, todėl mes turime tik vieną du mėnesius, kai galime atlikti tą darbą, kurį jie daro per visus metus.
Kita vertus, Jamaika jau nuo senų laikų garsėja savo sprinterių mokykla ir tradicijomis. Šioje šalyje nuolat vyksta milžiniška talentų atranka. Kaip pas mus visi vaikai nori lankyti krepšinio treniruotes, taip Jamaikoje visi renkasi sprintą.
Niekam ne paslaptis, kad Jamaika nėra turtuolių šalis. Bet visi jamaikiečiai nuo mažų dienų žino, kad jie gali užsikabinti gyvenime ir kažko pasiekti būtent per sprintą, nes šiame sporte jie - geriausi pasaulyje.
U.Boltas neatsitiktinai yra geriausia šios šalies vizitinė kortelė, o visi Jamaikos vaikai svajoja pakartoti jo sėkmės kelią.
VĖJAS. 100 metrų bėgime rezultatai taip pat labai daug priklauso ir nuo vėjo.
Kai į nugarą pučia 2 m/sek. stiprumo vėjas, tai lyg tas pats kaip bėgtum palengvėjęs 2 kg svorio. O jeigu tau į veidą pučia analogiško stiprumo priešinis vėjas, tuomet tokia pačia jėga esi stabdomas.
Daug kas nesuvokia šios gamtos aritmetikos.
Kai pernai vasarą Kinijoje pasiekiau Lietuvos rekordą (10,14 sek.), po savaitės Pietų Korėjoje 100 metrų jau nubėgau per 10,42 sek.
Sprinte 0,28 sek. – milžiniškas skirtumas, todėl toks rezultatų svyravimas vos per vieną savaitę iš tiesų galėjo pasirodyti tiesiog nerealus.
Bet Universiados finale bėgau, kai buvo šilta ir netrukdė vėjas, o pasaulio čempionate oro sąlygos sprinteriams buvo nepalankios. Būtent tai ir sutrukdė parodyti gerus rezultatus daugeliui atletų.
Priešinis vėjas visada yra palankesnis tiems sprinteriams, kurie pasižymi didesne raumenų jėga ir treniruotėse naudoja jėgos pratimus.
Pagrindinis mūsų su treneriais treniruočių akcentas – maksimalus bėgimo greitis.
Mes nesilankome treniruoklių salėje ir treniruojamės po 4 kartus per savaitę. Daugeliui toks krūvis net gali pasirodyti per menkas, tačiau jis paremtas moksiniais įrodymais.
Treniruočių perteklius, jėgos pratimai skatina greitųjų raumenų poslinkį link lėtesnių raumenų. Savo ruožtu tam tikras poilsio laikas po treniruotės skatina rezultatų progresą. Todėl kasdieninės sprinto treniruotės nėra efektyvios, o treniruojantis tik kas trečią dieną sprinto rezultatai reikšmingai pagerėja.
JĖGA. Olimpinė 100 metrų distancija man parankesnė, nes bėgant 60 m daug didesnę reikšmę turi greičio jėga, reakcijos greitis ir pirmieji žingsniai iš starto.
Tie sprinteriai, kurie treniruodamiesi daugiau ugdo jėgą, prie starto linijos ir bėgdami pirmuosius 30 metrų turi pranašumą. Didelė tikimybė, kad jie ir 100 m distancijos pradžioje bus greitesni negu tie, kurie jėgos savybių neugdo.
Bet yra ir atvirkštinis dalykas – jeigu būsi labai geras, bėgdamas pirmuosius 30 m, vėliau distancijoje tau bus sunkiau išvysti labai aukštą maksimalų bėgimo greitį.
Mes su treneriu beveik neskiriame laiko jėgai ugdyti. Per pastaruosius 6 metus su dideliais svoriais net nesu tupinėjęs. Štanginėje stiprinu tik dvigalvį šlaunies raumenį.
Jėgos treniruotės padidina raumenų apimtis, tačiau taip treniruojantis ilgą laiką raumenys pradeda susitraukinėti ir atsipalaiduoti netgi lėčiau negu pas netreniruotus žmones.
Vietoj pratybų treniruoklių salėje aš renkuosi sprinto treniruotes, kai bėgu su svoriais, su parašiutu ar į kalną. Taip stengiamės suderinti raumenų hipertrofiją su išlaikomu dideliu greitųjų raumenų santykiu.
Mano treneris neatsitiktinai sako: sprintas – tai 0 procentų maksimalios ir štanginėje įgytos jėgos. O kas pasižymi didžiausiu maksimaliu greičiu, tas turi daugiausiai galimybių laimėti 100 m bėgimą.
GREITIS. Norėdamas tobulėti privalai lyginti visus savo rezultatus su tų, kurie geriausi pasaulyje.
Dar 1996-ųjų olimpiadoje Michaelas Johnsonas buvo pasiekęs 12,34 m per sekundę maksimalų greitį. U.Boltas šį rezultatą pakartojo.
Bėgant sprintą viršyti 12 metrų per sekundę yra tikrai didmeistriškas rezultatas.
Šią žiemą, kai dalyvavau varžybose Paryžiuje, speciali įranga nustatė, kad greičiausią 10 metrų atkarpą įveikiau 11,29 m/sek greičiu. Bet davikliai fiksavo bėgimą ties 50-60 m atkarpa, o sprinteriai didžiausią greitį paprastai išvysto 60-70 m atkarpoje.
Be to, tos varžybos Prancūzijoje vyko uždarose patalpose, kur nebuvo jokio vėjo.
Su treneriu darome viską, kad padidinčiau maksimalų bėgimo greitį ir kuo labiau priartėčiau prie 12 m/sek. ribos. Tai pagrindinis mano treniruočių tikslas.
Jeigu pavyktų pasiekti 12 m/sek. maksimalų greitį, tuomet atsirastų galimybė ir 100 metrų įveikti greičiau negu per 10 sekundžių. O apie tai svajoja ir siekia kiekvienas sprinteris.
FILMAS. Per svarbiausias varžybas – pasaulio ar Europos čempionatus – specialūs davikliai 100 m distancijoje yra sumontuoti kas 10 metrų. Gali analizuoti kaip šias atkarpas įveikė rekordiniu greičiu bėgantis U.Boltas ar palyginti savo bėgimą su kitų sprinterių rezultatais.
Aišku, Lietuvoje tokių dalykų dar nėra. Bet mes su treneriu gauname pakankamai informacijos, nes nuolat bendradarbiaujame su Lietuvos kūno kultūros akademijos mokslininkais.
Jie skaitmenine vaizdo kamera nufilmuoja bėgimą 60-70 m atkarpoje. Po to galima atlikti bėgimo technikos analizę. Ji parodo greitį, žingsnio ilgį, atramos trukmę ar polėkio fazę, kai sprinteriai būna ore.
Vystant maksimalų bėgimo greitį labai svarbu, kuo greičiau ir stipriau atsispirti kojomis nuo takelio. U.Boltas sugeba nuo žemės atsispirti vos per 0, 078 sek ir pasiekti net 2,95 m žingsnio ilgį. Tuo tarpu mano geriausia atramos trukmė yra 0,093 sek., o žingsnio ilgis – 2,70 m.
Šie rodikliai – vieni svarbiausių ir juos privalau tobulinti, norėdamas priartėti prie geriausių pasaulio sprinterių rezultatų. Todėl, padedant šiltam orui, visos mūsų treniruotės Portugalijoje bus nukreiptos pagerinti maksimalų bėgimo greitį.
Olimpiečių dienoraščiai - „Lietuvos ryte“
Artėjant Londono žaidynėms „Lietuvos rytas“ paprašė penkių mūsų šalies sportininkų prisėsti prie kompiuterio ir rašyti savo olimpinį dienoraštį.
Kiekvieną šeštadienį iki olimpiados buriuotoja Gintarė Scheidt, irkluotojas Mindaugas Griškonis, badmintonininkas Kęstutis Navickas, lengvaatletis Rytis Sakalauskas ir plaukikas Giedrius Titenis pasikeisdami pasakos apie pasirengimo olimpiadai užkulisius.
Greičiausias lietuvis
Rytis Sakalauskas gimė 1987 m. birželio 27 d. Alytuje.
Geriausias Lietuvos sprinteris 2011-ųjų vasarą tapo pasaulio Universiados vicečempionu. Lietuvos kūno kultūros akademijoje (LKKA) studijuojantis alytiškis yra keturiskart Lietuvos čempionas 100 m bėgime (2006, 2008, 2009, 2011 m.). 185 cm ūgio ir 80 kg bėgikui priklauso Lietuvos rekordai 100 m (10,14 sek.) ir 200 m (20,74 sek.) distancijose. Pirmasis treneris – Vytautas Šmidtas, dabartiniai treneriai – Jūratė ir Aleksas Stanislovaičiai.