Olimpiečio dienoraštyje Europos čempionas irkluotojas Mindaugas Griškonis pasakoja apie pirmąsias šio sezono pergales Italijoje, dvi valtis ir svarbiausią sprendimą, ruošiantis Londono žaidynėms.
„Jau antrą savaitę irkluoju Trakų ežeruose. Tiesiog kaifuoju, kaip namuose smagu ir gera treniruotis.
Čia mintinai žinau kiekvieną krantą ir užrištomis akimis galėčiau apirkluoti visus ežerus. Net po žiemos galiu nesunkiai pasakyti, kur koks medis bus palinkęs ar nukritęs į vandenį.
Trakuose dabar dirbsiu iki pat olimpiados, trumpam išvažiuodamas iš Lietuvos tik tuomet, kai teks dalyvauti užsienyje vykstančiose varžybose.
Pergalė. Prieš tai baigdamas stovyklą Šveicarijoje pasitikrinau jėgas per pirmąjį šio sezono startą. Italijoje laimėjau vienvietininkų finalus per “Paolo d’Aloja” regatą.
Įprastai prieš kiekvieną startą mes sumažiname treniruočių krūvius, todėl distancijoje būname greitesni. Bet šitoms varžyboms specialiai nesiruošiau, ir po keturių treniruočių stovyklų paeiliui jaučiausi gan stipriai pavargęs.
Nors dvi dienas paeiliui finišą pasiekiau pirmas, nebuvau patenkintas savimi. Man stigo greičio ir šviežumo. Aišku, čia nebuvo tos varžybos, kuriose reikėtų plėšytis iš visų jėgų. Nors per kiekvieną iš keturių startų irklavau vis geriau, akivaizdu, kad greičio savybių šiuo metu man dar labai trūksta.
Vėjas. Vieną finalą Piediculo ežere baigiau per 7 min. 2,62 sek., o kitą jau tik per 7 min. 26,53 sek. Dėl tokių laiko žirklių kalčiausios skirtingos oro sąlygos.
Šis pavasaris Europoje kaip niekados vėjuotas. Italijoje kiekvieną dieną lijo, o vėjo kryptis keitėsi vos ne kas valandą. Vieną dieną ežere buvo ramu, vėjas gynė į priekį iš šono, o kitą – jau viskas buvo atvirkščiai.
Pučiant priešiniam vėjui 2 km distancijoje užtrunki žymiai ilgiau – kai oro sąlygos žiauriai blogos, gali atplaukti lėčiau net 8 minutėmis.
Laikas. Todėl irklavimo varžybose iš statistikos protokolų negali daryti didelių išvadų.
2 km greičiausiai esu nuirklavęs per 6 min. 44 sek. Bet tokį rezultatą parodžiau, kai pūtė stiprus vėjas. Geriausias pasaulyje vienvietininko laikas – 6 min. 35 sek. - taip pat užfiksuotas pavėjui.
Kiekvieno starto sąlygos Londone taip pat tikriausiai bus skirtingos. Todėl iš anksto lyginti savo ar konkurentų galimybes pagal konkretų rezultatą yra labai sunku.
Vienvietė. Italijoje viename finale antras finišavo Saulius Ritteris, kitame – Mykolas Masilionis.
Vienvietininkų varžybose mes esame tikrai labai stiprūs. Lenkai dabar turi porinę keturvietę, kuri triumfavo Pekino žaidynėse. Bet kai tie olimpiniai čempionai atsisėda į vienvietes, mes tiesiog neturime ką su jais veikti. Kokie 5 lietuviai vienvietininkai lenkus aplenkia be jokių problemų.
Bet mes Lietuvoje visiškai neturime sistemos, kaip rengti didelių valčių – keturviečių ar aštuonviečių – komandas. SSRS laikais dar turėjome pajėgių komandų, bet paskui ta tradicijų grandinė nutrūko ir iki šiol liko išardyta.
Irkluojant keturvietę būtina, kad 4 žmonės dirbtų kaip šveicariškas laikrodis. Jeigu keturi geriausi Lietuvos vienvietininkai dabar susėstume į vieną valtį, atsiliktume nuo tų pačių lenkų nepadoriai toli.
Kitos šalys: Rusija, Ukraina ar Lenkija – turi gilias tradicijas ir tvirtą sistemą, kaip reikia parengti irkluotojus didelėms valtims.
2007-aisiais bandžiau su Kęstučiu Kebliu dviviete patekti į Pekino žaidynes, bet mums nepavyko. Tuomet likus 3 mėn. iki olimpiados per paskutinę atranką pabandžiau užsikabinti vienviete. Ir man pasisekė geriau. Jau nuo mažens esu ilgiau irklavęs vienvietę ir dar pasaulio jaunių ar jaunimo čempionatuose užimdavau aukštas vietas.
Sprendimas. Iki šiol dar nepasirinkau, kurią valtį irkluosiu Londone.
Italijoje dar startavau su savo senąja, kurią pagamino italai. Nuo sezono pradžios ją irkluodamas jau surinkau per 3 tūkst. kilometrų, o su naująja vokiška – tik kokius 100 km.
Itališka valtis tinkamesnė, kai blogos oro sąlygos, stiprios bangos ir vėjas. Vokiška - labai nestabili, bet ant ramaus vandens, kai ore štilis, ji skrieja itint greitai.
Trakuose su mokslininku Robertu Tamulevičiumi dvi dienas įvairiais prietaisais matavome, kuri greitesnė ir geriau slysta vandeniu. Jis visus bandymų duomenis suvedė į kompiuterį. Preliminarius rezultatus jau turime, bet sutarėm, kad šį savaitgalį susėdę priimsime galutinį sprendimą.
Dabar vieną treniruotę irkluoju itališką, o kitą – jau vokišką. Irklavimo jausmas labai skiriasi, todėl nuolat jaučiu vidinį sąmyšį. Eini miegoti naktį ir vis galvoji – kuri geriau tiktų olimpiadai?
Kai dar 2006-aisiais Londone dalyvavau pasaulio čempionate, buvo labai didelės bangos. Jeigu per olimpiadą vėl bus vėjuota, tai pasiėmęs naująją valtį galiu kažką prarasti. Širdis linksta prie senosios valties, bet privalau viską pasverti, išanalizuoti visas aplinkybes ir nesuklysti, kad vėliau nenusigraužčiau nagų.
Trečiadienį išskrendu į Belgradą, kur vyks pasaulio taurės etapas. Galbūt ten dar pamėginsiu vežtis abi. Bet jeigu pamatysiu, kad po visų mūsų testų Trakuose viena akivaizdžiai yra greitesnė, jau nesiblaškysiu.
Iki olimpiados liko mažiau negu 100 dienų, todėl eksperimentais jau nėra laiko.
Olimpiečių dienoraščiai - „Lietuvos ryte“
Artėjant Londono žaidynėms „Lietuvos rytas“ paprašė penkių mūsų šalies sportininkų prisėsti prie kompiuterio ir rašyti savo olimpinį dienoraštį.
Kiekvieną šeštadienį iki olimpiados buriuotoja Gintarė Scheidt, irkluotojas Mindaugas Griškonis, badmintonininkas Kęstutis Navickas, lengvaatletis Rytis Sakalauskas ir plaukikas Giedrius Titenis pasikeisdami pasakos apie pasirengimo olimpiadai užkulisius.
Europos čempionas
Mindaugas Griškonis gimė 1986 m. sausio 17 d. Vilniuje.
2011 ir 2009 metų Europos čempionas. Pernai išrinktas geriausiu Lietuvos metų sportininku per Lietuvos sporto žurnalistų federacijos (LSŽF) rinkimus ir populiariausiu – per “Sportas” laikraščio apklausą. 2008-ųjų Pekino žaidynėse užėmė aštuntąją vietą. Pirmasis istorijoje Lietuvos irkluotojas, patekęs į olimpiadą, irkluodamas vienvietę valtį.