Olimpiniame dienoraštyje buriuotoja Gintarė Scheidt šįkart pasakoja apie buriavimo subtilybes – nematomą starto liniją, incidentus, užkandžius ir per varžybas Prancūzijoje lydėjusį ypač stiprų vėją.
Nors ir lyja trečia diena, o Erikas sriubos puodą tiesiog išvertė ant grindų, sakau: laba diena visiems!
Labai mėgstu lietingas dienas šiltuose namuose, su mėtų arbata rankose. Tai – laikas, kai gali planuoti saulėtas dienas, skaityti knygą ar išsikepti pyragą. Ir sąžinė negraužia, kad laivas vienas po lietumi stovi, nes ežeras veidrodinis, vėjo nėra.
Jau dalyvavau dviejuose pasaulio taurės etapuose. Maljorkoje sekėsi neblogai, vyravo silpni vėjai – aš užėmiau ketvirtąją vietą. Dalyvavo stipriausios buriuotojos iš viso pasaulio, todėl rezultatu labai džiaugiausi.
Dienotvarkė. Varžybos truko šešias dienas. Penkias jų rengiami po dvi valandas trunkantys plaukimai.
Dienotvarkę lemia starto laikas. Jei pirmas startas numatytas 11 val., vadinasi, keliuosi apie 7 val. 30 min., prasimankštinu, stipriai pavalgau, nes niekada nežinau, kada sugrįšiu.
Pasiruošiu izotoninio gėrimo arba dažniausiai tiesiog 2–3 litrus vandens.
Nelygu, kokios meteorologinės sąlygos, pasiimu ką nors užkąsti. Tai gali būti keli energiniai batonėliai, pora bananų ar netgi sumuštinis.
Kai laukia ilga diena, išsiverdu makaronų ir pasiimu priešpiečiams. Sumetu į maišą plaukimo rūbus, veidą ištepu storu sluoksniu kremu nuo saulės ir sėdu ant dviračio.
Dažniausiai gyvename netoli jachtklubo, jau 9 val. turime būti prie savo laivų.
Turiu vieną valandą laivui parengti, persirengti, peržiūrėti naujausią informaciją ir vėjo prognozes.
Žvalgyba. 10 val. stumiame laivus į vandenį ir plaukiame iki varžybų vietos. Ją pasiekę dar turime apie 20 minučių paplaukioti, surinkti visą įmanomą informaciją apie dabartines sąlygas ir distanciją.
Kateriu išplaukęs treneris analizuoja srovę, vėjo stiprumą ir kryptį. Visa tai labai svarbu – kiekviena vieta jūroje ar ežere yra skirtinga.
Vėjas taip pat niekada nepučia vienos krypties, o vis sukinėjasi 5–10 laipsnių.
Tada ir prasideda tikrasis buriuotojų menas, kaip panaudoti vėjo posūkius ir greičiau pasiekti nustatytą ženklą.
Starto linija būna maždaug 150 metrų ilgio. Ant vandens linijos nenupieši, todėl starto vieta pažymėta tik dviem vėliavėlėmis iš dviejų pusių.
Teisėjai stebi, kad sportininkai neišplauktų pirma laiko.
Kiekvienas buriuotojas turi jausti starto liniją jos nematydamas. Tai nėra paprasta, todėl dažnai pasitaiko, kad kas nors pajuda pirma laiko.
Startas. Vienu metu startuoja apie 40 laivų. Skelbiamas signalas, po kurio visi laivai per 5 minutes plaukioja ties starto linija ir išsirenka sau vietą varžyboms pradėti.
Laivas vienoje vietoje stovėti negali, visada turi judėti. Tik praėjus 5 minutėms ir nuaidėjus dar vienam signalui visi laivai gali kirsti nematomą liniją. Jei pasitaiko perplaukusių linija per anksti, teisėjai signalizuoja vėliavėle.
Distancija būna trapecijos formos, pažymėta dideliais ryškiais ženklais. Iš pradžių plaukiama prieš vėją zigzagu. Po to – pavėjiniais kursais.
Distanciją apiplaukęs pirmasis laivas gauna vieną tašką, antrasis – 2 ir t.t.
Pasiekę pirmojo plaukimo finišą visi priplaukiame prie savo trenerių.
Apsivelkame striukes, atsigeriame, užkandame ir ruošiamės antrajam plaukimui.
Susidūrimai. Kai daug dalyvių, plaukiame arti viena kitos, todėl neišvengiami ir susidūrimai. Buriuotojai turi savo lenktynių taisykles.
Įvykus bet kokiam laivų kontaktui galima pateikti protestą prieš kitą jachtą. Jeigu buriuotojas pripažįsta klaidą, jis gali pasitaisyti atlikdamas nuobaudą – apsukdamas savo laivą 720 laipsnių (du ratus).
Jeigu po incidento niekas neprisiėmė kaltės, galima protestuoti grižus į krantą.
Užpildomas protesto protokolas, kurį nagrinėja tarptautinė komisija. Jeigu jachtos vairininkas pripažįstamas kaltu, tame plaukime jam skiriama paskutinė vieta.
Taškai. Jei plaukimai baigiasi laiku, grįžtame apie 14 val. Tačiau taip būna ne visada.
Kartais vėjo kryptis pasikeičia arba jis nurimsta, tuomet tenka laukti, kol keičiama visa distancija.
Dažnai tai trunka 5–6 valandas. Tokiu atveju į krantą grįžtame vakare šlapi, išalkę ir pavargę. Tada ir glostau sau galvą, kad rytą nepatingėjau išsivirti makaronų.
Po penktosios varžybų dienos susumuojami visų plaukimų rezultatai, išskyrus vieną patį prasčiausią. Tai reiškia, kad įskaitomi devyni plaukimai.
O kas turi mažiausiai taškų – tas yra lyderis.
Šeštąją varžybų dieną vyksta plaukimas dėl medalių, tada startuoja tik pirmasis buriuotojų dešimtukas. Šis plaukimas trunka vos 30 minučių, o taškai turi dvigubą vertę, todėl paskutinė diena ir nulemia medalininkus.
Mistralis. Antrasis pasaulio taurės etapas vyko Prancūzijoje, Hjero mieste. Tai buvo išskirtinės varžybos, nes pūtė mistralis – kiekvieną dieną vėjo stiprumas siekė 30–35 mazgų. Tai jau yra riba, kai teisėjai sprendžia, ar laivus siųsti į jūrą. Pučiant tokiam vėjui buriavimas tampa ekstremaliu sportu.
Mes plaukėme visas dienas ir tyliai peikėme teisėjus, kad jie nemyli merginų ir siunčia mus į tokią audringą jūrą. Visi labai pavargome.
Dar ir šiandien kojos nusėtos mėlynėmis, o kūnas neatsigavęs po didelio krūvio.
Galutinėje įskaitoje aš likau 11-a. Geras rezultatas, nes niekada nesijaučiau pakankamai stipri plaukti per tokį vėją.
Šįkart sugebėjau varžytis su lyderėmis, o man tai yra didelis laimėjimas.
Šiandien jau galiu versti naują lapą ir galvoti apie kitas varžybas – pasaulio čempionatą, kuris prasideda jau kitą savaitę Vokietijoje. Gero vėjo!
Olimpiečių dienoraščiai – „Lietuvos ryte”
Artėjant Londono olimpinėms žaidynėms „Lietuvos rytas” paprašė penkių mūsų šalies sportininkų prisėsti prie kompiuterio ir rašyti savo olimpinį dienoraštį.
Kiekvieną šeštadienį iki olimpiados buriuotoja Gintarė Scheidt, irkluotojas Mindaugas Griškonis, badmintonininkas Kęstutis Navickas, plaukikas Giedrius Titenis ir lengvaatletis Rytis Sakalauskas pasikeisdami pasakos apie pasirengimo olimpiadai užkulisius.
Žvilgsnis iš arti
Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt gimė 1982 metų lapkričio 12 dieną Kaune. 2008 metais Pekine Gintarė iškovojo sidabrą ir tapo pirmąja Lietuvos buriuotoja per šalies istoriją, laimėjusia olimpinį medalį. 2006 metų Europos čempionate G.Scheidt tapo vicečempione.
Su vyru – Brazilijos buriuotoju Robertu Scheidtu, kuris trejose olimpinėse žaidynėse yra laimėjęs 2 aukso ir 2 sidabro medalius, Gintarė augina pustrečių metų sūnų Eriką.