Visą plaukimo visuomenę sukrėtė D.Oeno mirtis. Neįtikėtinai keista, kai 26 metų vyras miršta nuo širdies smūgio duše po treniruotės Arizonos valstijos aukštikalnėse.
Nemeluosiu – net pačiam baugu pasidarė. Aš juk irgi važiuoju į aukštikalnes ir ten stipriai treniruojuosi.
Prisiminimai. Gerai pamenu, kaip varžėmės 2009 m. pasaulio čempionate Romoje. Nors tuomet buvo leidžiama plaukti visą kūną dengiančiais kostiumais, D.Oenas startavo vilkėdamas šortus. Tada jis pateko į finalą, bet medalio nelaimėjo.
Užtat vėliau, kai plaukimo kostiumai buvo uždrausti ir visi plaukė mūvėdami šortus, norvegas buvo visa galva pranašesnis (2011 m. pasaulio čempionate Kinijoje D.Oenas iškovojo auksą 100 m krūtine rungtyje).
Nesu bendravęs su juo. Nors abu plaukiame krūtine, mūsų keliai susikirsdavo retai, tik pačiose svarbiausiose varžybose. Bet mačiau, kad tai šiltas ir draugiškas žmogus. Visada pasisveikindavo ir nevaidino žvaigždės.
Tai labai keistas įvykis. Esu įsitikinęs, kad ir Norvegijos plaukikų sveikatą nuolat tikrina gydytojai. O mirtis jį ištiko po lengvos treniruotės.
Neįsivaizduoju, kas galėjo atsitikti. Gal kraujas buvo per tirštas: aukštikalnėse raudonieji kraujo kūneliai gaminasi sparčiau ir kraujas greitai tirštėja – taip gali užsikimšti kraujagyslės.
Mirties priežastis galėjo būti ir papildai ar kokie nors neatrasti preparatai. Bet kuriuo atveju priežastys nėra nustatytos, ir mes, matyt, jų niekada nesužinosime.
Futbolas. O mano gyvenimas bėga įprastu ritmu. Džiaugiuosi, kad pagaliau įsikėliau į naują butą. Teko dažyti sienas, bet dabar labai smagu.
Apsilankiau Panevėžyje A lygos futbolo rungtynėse tarp „Ekrano” ir Vilniaus „Žalgirio”. Nesu futbolo sirgalius, bet į Anykščius užsukęs mano draugas tuo domisi labiau ir pakvietė važiuoti kartu. Keliavome su didele kompanija trimis automobiliais, tad tą šeštadienį praleidome prasmingai. Juo labiau kad ir rungtynės buvo įdomios.
Šiaip nesu atidus futbolo ir krepšinio įvykių žiūrovas. Aukščiausio lygio varžybas pasižiūriu, bet ne visada. Pavyzdžiui, nežinau, iki kelių pergalių vyksta LKL finalo serija.
Sprintas. Praėjusį savaitgalį Anykščiuose vyko tradicinis plaukimo sprinto festivalis.
Nebuvo ypač daug aukšto lygio plaukikų, bet vaikams šventė turėjo patikti. Aš džiaugiausi po ilgos pertraukos sutikęs Vytautą Janušaitį, kuris vėl varžosi po sunkios traumos.
Pats plaukiau 50 metrų (27,97 sek.) ir 100 metrų (1 min. 0,89 sek.). Buvau pirmas, bet išskirtinių tikslų neturėjau – tai buvo lyg dar viena treniruotė.
Galbūt rezultatai nėra įspūdingi, bet truputį geresni nei pernai. Vadinasi, einame tinkama kryptimi.
Visas mano pasirengimas sutelktas į olimpines žaidynes, todėl nedalyvausiu Europos čempionate Vengrijoje šio mėnesio pabaigoje.
Į Europos pirmenybes reikia vykti gerai pasirengus – tiesiog šiaip atstovauti Lietuvai nematau prasmės. O tuo metu su treneriu esame suplanavę sunkiausius darbus.
Olimpiada – nebe už kalnų, ir mes norime būti susitelkę tik į varžybas Londone. Ten bandysiu išspausti iš savęs viską, kad neliktų jokių klaustukų.
Olimpiečio dienoraštis
Artėjant Londono olimpinėms žaidynėms „Lietuvos rytas” paprašė penkių mūsų šalies sportininkų prisėsti prie kompiuterio ir rašyti savo olimpinį dienoraštį.
Kiekvieną šeštadienį iki olimpiados buriuotoja Gintarė Scheidt, irkluotojas Mindaugas Griškonis, badmintonininkas Kęstutis Navickas, lengvaatletis Rytis Sakalauskas ir plaukikas Giedrius Titenis pasikeisdami pasakoja apie pasirengimo olimpiadai užkulisius.
Žvilgsnis iš arti
G.Titenis gimė 1989 m. liepos 21 d. Anykščiuose.
Plaukikas varžėsi 2008 metų Pekino olimpinėse žaidynėse (100 m krūtine užėmė 12-ąją vietą), o 2009 m. pasaulio čempionate Italijoje iškovojo bronzą plaukdamas 200 m krūtine.
G.Titeniui priklauso Lietuvos rekordai plaukiant 50, 100 ir 200 m krūtine.
Plaukimo sprinto varžybos Anykščiuose G.Titeniui – gera repeticija.