Prieš dvejus metus po laimėto konkurso KKSD direktoriauti pradėjęs K. Rimšelis tikina, kad dabar kur kas lengviau dirbti, nei atėjus į šį postą.
„Jau reikia ir pagalvoti, ką naudingesnio nuveikus. Pagrindiniai netikę nutarimai ar logikai prieštaraujantys sprendimai – pakeisti. Ar nebuvo prieštaravimų, kad aukšto meistriškumo sportininko stipendija buvo mažesnė už valstybės nustatytą buvusio atleto rentą? Tai sportininkas tik ir svajojo kuo greičiau baigti karjerą ir gauti rentą – verčiau apsimokėjo mesti sportą, o ne siekti aukštumų. Tad pakeitėme šią nuostatą ir dabar stipendijos akių nebado“, - neoficialiame susitikime su žiniasklaidos atstovais kalbėjo departamentui vadovaujantis 53 metų K. Rimšelis.
Lietuvos sporto ministru vadinamas KKSD vadovas teigė, kad šie metai šalies sportui yra sėkmingesni. Nors pradžioje šalies sporto biudžetas siekė apie 41 milijoną litų, metams įsibėgėjus Lietuvos olimpinis sporto centras papildomai gavo dar 1,3 mln. litų lėšų, penki sporto medicinos centrai diagnostinei aparatūrai įsigyti - papildomai 300 tūkst. litų, sporto inventoriui skirta dar 700 tūkst. litų.
„Sužinojau, kaip galima padaryti gerą darbą nieko nedarant. Atrodytų, kad tai neįmanoma, tačiau tai tiesa – mes Vyriausybei neteikėme jokio pasiūlymo dėl premijų sumažinimo aukšto meistriškumo sportininkams už čempionatuose iškovotas vietas, ir premijos grįžo į prieškrizinį lygį“, - šypsojosi KKSD vadovas.
Prieš dvejus metus dėl Lietuvą užgriuvusio sunkmečio KKSD pasiūlė, o Vyriausybė pritarė, kad iki 2011 metų gruodžio 31 dienos sportininkams būtų apkarpytos premijos už iškovotus medalius olimpiadose, Europos ir pasaulio čempionatuose.
Nepasiūlius pratęsti šio nutarimo iki 2013 metų, nuo šių metų sausio 1 dienos premijos sugrįžo į buvusį lygį – už olimpinį auksą valstybė vėl pasižada sumokėti 400 tūkst. litų, už sidabrą – 200 tūkst., o už bronzą – 150 tūkst. litų.
„Tai tikrai geriau, nei sportininkus maitinti pažadais, kad greitai viskas bus gerai ir premijos sugrįš į buvusį lygį. Kaip kvailokai atrodytume, jei išlydėtume savo olimpiečius į Londoną su pažadais, jog 2016 metų Rio de Žaneiro žaidynėse premijos sieks 2008 metų lygį“, - pasakojo K. Rimšelis.
KKSD direktorius juokaudamas kalė save prie kryžiaus, kad jo vadovaujama organizacija blogai dirba, nes šalyje ir toliau labai geriama, rūkoma ir žaidžiama azartinius žaidimus. Todėl kitąmet Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšos padidės vienu milijonu litų – į šį fondą iš tabako, alkoholio pardavimo ir azartinių žaidimų verslo valstybės skiria 1 proc. nuo sumokėtų mokesčių.
„Bet iš tiesų tas papildomas milijonas atsirado todėl, kad rūkalai pabrango“, - ramino aistras K. Rimšelis. Be gražių kalbų apie per dvejus metus nuveiktus darbus, šalies žurnalistai išgirdo ir departamento direktoriaus atsakymus į savo klausimus.
- Ar nebijote, kad premijas vėl sugrąžinus į ankstesnį lygį, Londono žaidynėse lietuviai iškovos daugiau medalių ir KKSD turės rasti tam nemažai lėšų? - buvo paklaustas K. Rimšelis.
- Esame paskaičiavę, kad net ir visai Lietuvos olimpinei rinktinei iškovojus aukso medalius, premijoms reikėtų 20 mln. litų. Bet supraskite, tai juk bus ne KKSD problema ar bėda – manau, Lietuva džiaugtųsi tokiu pasiekimu, o Vyriausybė atrastų reikiamą sumą. Premijas skiria Vyriausybė, todėl ar iškovosime vieną, ar penkiasdešimt aukso medalių – pinigai bus skirti iš šalies biudžeto.
- Kas per dvejus dvejus metus labiausiai nustebino ar prajuokino KKSD darbe?
- Prajuokino ne tai, kas buvo, o kas mums siūloma ateityje. Lietuva turi penkis sporto medicinos centrus ir jų tikrai užtenka. Tačiau kažkas su sulūžusiais skaičiuotuvais paskaičiavo, jog iki 2020 metų mūsų šalyje turėtų atsirasti dar 600 sporto medicinos centrų. Tokiai mažai šaliai – šeši šimtai sporto medicinos centrų? Mums ir penkių per akis... Čia tikrai juokingi užmojai.
- Kas bus su Nacionaliniu stadionu Vilniuje?
- Į jį jau įkišta 120 mln. litų ir per dvejus metus niekas nepakeitė mano nuomonės, kad jį reikia ir būtina užbaigti. Nes kol kas panašu, kad visi jau Anapilin iškeliausime su mintimis, kad jis kažkada bus pastatytas, o po tūkstančio metų gimę lietuviai vis dar girdės, kad stadionas dar nepastatytas. 2013 metais mes vadovausime Europos Sąjungai, o šis projektas yra idealus gauti pinigų per jos fondus – juk statinio griaučiai jau yra, savo pinigais nemažai pastatyta... Man tik keista Vilniaus savivaldybės pozicija – ji per dvejus metus niekur nesikreipė, kad kaip statinys nors būtų tinkamai užkonservuotas.
- Dėl olimpiados rengimo nejuokavote?
- Tikrai nejuokavau – aš mečiau keistą idėją, bet istorija liudija, kad net ir utopinės idėjos gyvuoja ir tampa realybe. Tikrai įmanomas projektas. Jis mūsų šaliai būtų itin naudingas – juk pasistatyti gerų sporto objektų ir dar labiau sutvarkyti infrastruktūrą mes geresnės progos niekada neturėsime.