Sveiki, skaitytojai. Labai malonu vėl grįžti ir dalytis mintimis. Ir ačiū, kad skaitote, domitės, palaikote.
Pastaruoju metu daug kas manęs klausia, ar patekau į olimpiadą. Tiesą sakant, dabar tai – skaudus klausimas.
Painiava. Prieš operaciją buvau 38-as pasaulio reitinge ir atrodė, kad nepatekti į Londono žaidynes tiesiog neįmanoma.
Kol gydžiausi traumą, viskas taip pat klostėsi palankiai. Nors tuo metu kiti žaidė ir rinko reitingo taškus, aš vis tiek turėjau tvirtas pozicijas iki pat paskutinio atrankos turnyro Indijoje.
Bet ten prasidėjo keisti dalykai, dėl kurių mano padėtis pasikeitė. Kai kas įžvelgia sąmokslą – neva Azija visaip siekė gauti daugiau vietų Londone.
Esmė yra ta, kad visos aplinkybės susiklostė labai nepalankiai. Favoritai pralaimėjo vidutiniokams, o kai kurie stiprūs žaidėjai netikėtai pasitraukė iš turnyro. Todėl šiuo metu turiu laukti galutinio olimpiečių sąrašo, kuris bus paskelbtas birželio pradžioje.
Nenorėčiau labai išsiplėsti, nes viską lemia labai paini sistema. Tačiau tai, kas anksčiau atrodė neįtikėtina, gali nutikti. Aš galiu nepatekti į olimpiadą.
Žinoma, būtų labai skaudu ir netikėta. Tačiau tai nebūtų gyvenimo pabaiga.
Turiu tikslą kuo greičiau vėl žaisti geriausią badmintoną, kokį sugebu.
Jei nepasieksiu svajonės, sieksiu tikslo. Bet kuriuo atveju tikiu, kad viskas išsispręs teigiamai, nemalonus metas baigsis ir aš dar galėsiu parodyti savo pajėgumą atstovaudamas Lietuvai.
Pratybos. Olimpinė badmintono atranka baigėsi gegužės 1 dieną ir nors dauguma badmintonininkų atostogauja, aš puoliau treniruotis. Po penkių mėnesių traumos gydymo ir nesėkmingai sužaistų turnyrų noriu kuo greičiau susigrąžinti geriausią sportinę formą.
Kibau į sunkiausią sportininko gyvenimo dalį – fizinį pasirengimą. Turbūt nė vienas atletas nemėgsta šios sezono fazės. Kiekviena treniruotė varginanti, įdomumo mažai, tiesiog sunkus fizinis darbas, kad kūnas įsikrautų energijos ir pasirengtų artėjantiems turnyrams.
Daug bėgioju Kauno lengvosios atletikos manieže ir Dainų slėnio laiptais bei tobulinu smūgius badmintono aikštelėje.
Kai per pratybas norisi griūti ant žemės iš nuovargio, prisimenu džiaugsmą po pergalių. Tada vėl atsiranda naujų jėgų treniruotis.
Man svarbu gerai pasirengti, nes mano žaidimas yra pagrįstas fizine ištverme ir greičiu.
Mano žaidimo stilius labiau azijietiškas: atakuojantis ir greitas. Žinau, kad turiu būti greitesnis už varžovą, jeigu šis ypač techniškas.
Energija, jėga gali užmaskuoti technikos spragas. Visą savo karjerą bandau akcentuoti fizinį pasirengimą ir būti pranašesnis už varžovą šioje srityje.
Vienas trenerių yra pasakęs: „Būdamas stiprus, esi ir protingas aikštėje. Jei silpnas – lieki kvailys.” Šiomis savaitėmis ir dirbu iš visų jėgų, kad tapčiau „protingas”.
Kitą savaitę išskrisiu treniruotis į Londoną, kur dirbsiu kartu su Anglijos rinktine – jai atstovauja vieni geriausių badmintonininkų ir trenerių Europoje. Ne pirmą kartą lankysiuosi anglų olimpinėje bazėje – sąlygos ten puikios. Po traumos tai bus pirmoji stovykla su stipriais partneriais.
Krepšinis. Džiaugiuosi prieš kelionę turėjęs geras galimybes pabūti su artimaisiais Lietuvoje. Po krepšinio sezono Rumunijoje grįžo mano brolis dvynys.
Nepraleidome krepšinio karštligės. Buvome „Žalgirio” arenoje per LKL finalus, bet kurią komandą palaikėme, nesakysiu...
Palaikėme draugus ir pažįstamus iš abiejų klubų. Daugiausia bendraujame su Pauliumi Jankūnu ir Steponu Babrausku, todėl plojau abiem ekipoms.
Tik žiūrėdavome, kad mano treneris Juozas Špelveris nepamatytų, kai plojome po „Lietuvos ryto” atakų. Treneris labai palaiko „Žalgirį”. Šiaip būnant sportininku sudėtinga karštai sirgti už vieną komandą – gerai žinau, kaip sunku pralaimėti.
Krepšinio rungtynes kartais aptariame valgydami mano trenerio gaminamus patiekalus. Jis dažnai į svečius pasikviečia visą mūsų šeimą. Tai būna šventė ir mano mamai, nes nereikia gaminti visiems namo sugrįžusiems vyrams.
Olimpiada. Man smagu stebėti, kaip Lietuvos atletai skinasi kelią į Londoną. Visada ypač džiaugiuosi irkluotojo Mindaugo Griškonio sėkme – su juo kartu gyvenome kambaryje per Pekino olimpiadą.
Lengvaatlečius dažnai sutinku manieže ar stadione.
Keista toji olimpiada – vieni džiaugiasi į žaidynes patekę, kiti liūdi laimėję sidabrą. Bet ir viena, ir kita yra didelis kiekvieno atleto darbo įvertinimas.
Todėl linkiu visiems Lietuvos sportininkams stiprybės ir sėkmės! Pirmyn!
Sportininkų dienoraščiai – „Lietuvos ryte”
Artėjant Londono olimpinėms žaidynėms „Lietuvos rytas” paprašė penkių mūsų šalies sportininkų prisėsti prie kompiuterių ir rašyti savo olimpinį dienoraštį.
Kiekvieną šeštadienį iki olimpiados buriuotoja Gintarė Scheidt, irkluotojas Mindaugas Griškonis, badmintonininkas Kęstutis Navickas, plaukikas Giedrius Titenis ir lengvaatletis Rytis Sakalauskas pasikeisdami pasakoja apie pasirengimo olimpiadai užkulisius.
Priverstinė pertrauka
Daugkartinis Lietuvos badmintono čempionas Kęstutis Navickas gimė 1984 metų sausio 13 dieną Kaune.
K.Navickas dalyvavo 2008 m. Pekino olimpiadoje ir ten pasiekė aštuntfinalį.
Pernai gruodį jam operuota Achilo sausgyslė. Pavasarį geriausias šalies badmintonininkas grįžo į aikštę po 5 mėnesių pertraukos.