U. Boltas vakar Ostravoje patyrė pirmąjį pralaimėjimą: džinsus vilkintį tris kartus olimpinį čempioną 60 m distancijoje aplenkė laimingi čekų vaikai.
„Nekenčiu pralaimėti”, – net po reklaminės akcijos neslėpė U. Boltas.
Greičiausias pasaulio žmogus 2012-aisiais tikrai nusiteikęs daugiau niekam nepralaimėti.
Gegužės 5-ąją Kingstone (Jamaikoje) jis įveikė 100 m per 9,82 sek., o šiandien Ostravos stadione U.Boltas pradeda olimpinį sezoną Europoje.
Jau 51-ąjį kartą rengiamame „Golden Spike” turnyre 25-erių sprinteris iš Jamaikos dalyvaus 100 m bėgimo varžybose.
„Šįmet jaučiuosi taip pat gerai kaip 2009-aisiais ir galiu vėl pagerinti pasaulio rekordą”, – prieš pirmąjį startą Europoje intrigavo U. Boltas.
Po varžybų Ostravoje jis bėgs 100 m per Deimantinės lygos etapus Romoje (gegužės 31-ąją) ir Osle (birželio 7-ąją), po to sugrįš į Jamaiką.
2011-aisiais U. Boltas prarado pasaulio sprinto čempiono titulą, kai per 100 m finalą Tegu (Pietų Korėja) buvo diskvalifikuotas dėl klaidingo starto. Tačiau 100 m ir 200 m pasaulio rekordininkas Londono olimpiadoje pasiryžęs įrodyti, kad jo pernykštė nesėkmė buvo nelemtas atsitiktinumas.
Įspūdingus savo rezultatus 100 m (9,58 sek.) ir 200 m (19,19 sek.) distancijoje jis nusiteikęs pagerinti pats.
– Kokios esate formos prieš pirmąjį startą Europoje?
– Jaučiuosi tikrai gerai. Esu patenkintas ta pažanga, kurią pasiekiau ruošdamasis šio sezono varžyboms.
Dabar jaučiuosi esąs tokios pat geros sportinės formos kaip 2009-aisiais (pasaulio čempionate Berlyne U. Boltas pagerino 100 ir 200 m pasaulio rekordus. – Red.), bet Ostravoje dar nebūsiu pasiekęs savo paties galimybių viršūnės.
Svarbiausia, kad dabar neturiu rimtų traumų ir keliauju į priekį teisinga kryptimi. Mano traukinys rieda labai greitai, o aš esu labai susikoncentravęs.
Mano tikslas – Londono žaidynės, kuriose turiu laimėti ir 100 m, ir 200 m, jeigu būsiu geros formos.
200 m – tai mano širdies distancija, tačiau 100 m suteikia daugiau šlovės akimirkų.
– Kokias išvadas padarėte po savo klaidingo starto pernai Tegu?
– Žinau, kad privalau likti savimi. Pernai buvau neramus ir labai susikaustęs prieš finalo startą, nes žinojau, jog nesu toks greitas, koks galėčiau iš tiesų būti. Bet man trukdė traumos.
Vienintelė pamoka – visada turi išlikti savimi. Svarbiausia, jog žinau, kodėl taip atsitiko, todėl tikrai nebijau, kad Londono žaidynėse tai galėtų vėl pasikartoti.
Nuo 2008 metų Pekino olimpiados labai daug dirbau tobulindamas savo startą nuo trinkelių. Šiandien mano startas jau yra toks geras, kokio pats norėjau.
– Kodėl ruošdamasis Londono olimpiadai dažniau dalyvausite 100 m bėgimuose, o ne 200 m varžybose, kurias labiau mėgstate?
– 100 m bėgime svarbiau technika, todėl aš privalau čia daugiau dirbti.
Bėgdamas 200 m pasitikiu savo jėgomis, nes dar treniruotės prieš sezoną patvirtino, kad daug ką šioje distancijoje atlieku automatiškai.
Bet po varžybų, kai paaiškės Jamaikos rinktinė, tikrai bėgsiu 200 m Monake (liepos 20 dieną).
Olimpiniais metais man lengva išlikti susikaupusiam ir geros formos, nes dabar treniruojuosi kasdien. Žinau, ko noriu.
O kai turi tikslą, privalai būti susikoncentravęs. Mano tikslas – olimpiada.