Kaip sekėsi užsienio klubuose žaidusiems Lietuvos rankininkams?

Šveicarija. Auksinis A.Vaškevičiaus finišas

Po paskutiniųjų klubų sezono rungtynių geriausios nuotaikos buvo Šafhauzeno „Kadetten“ vartininkas Arūnas Vaškevičius, padėjęs savo komandai apginti Šveicarijos čempionės titulą. Finalo serijoje „Kadetten“ 3:1 nugalėjo pagrindinę šio sezono varžovę Tuno „Wacker“ komandą.

Didžiąją sezono dalį A.Vaškevičius vietą tarp virpstų Šafhauzeno ekipoje dalijosi su pagrindiniu Šveicarijos rinktinės vartininku Remo Quadrelli. Tačiau balandį šveicaras patyrė sunkią kojos traumą ir per lemiamas Šveicarijos lygos varžybas lietuvis neturėjo patikimo užnugario. Vis dėlto tai nesutrukdė „Kadetten“ laimėti paskutinį sezono mūšį.

„Kadetten“ šalies čempionu tapo šeštą kartą, tarp jų trečią iš eilės. Tik pernai į Šafhauzeną persikrausčiusiam A.Vaškevičiui tai buvo pirmas su šia komanda laimėtas Šveicarijos lygos auksas. Tačiau lietuvis jau buvo Šveicarijos čempionas, kai prieš kelis sezonus gynė Ciuricho „Amiticia“ vartus.

Be to, A.Vaškevičius yra tapęs Lietuvos (su Kauno „Granitu“), Vengrijos (su Dunaujvarošo „Dunaferr“) ir Austrijos (su Bregenco „A1“) čempionu.

Sėkmingai pabaigęs šalies čempionatą, Šafhauzeno klubas atsirevanšavo Tuno rankininkams už nesėkmę Šveicarijos taurės turnyre. Jo finale „Kadetten“ nusileido „Wacker“ ekipai 26:29.

„Kadetten“ šį sezoną rungtyniavo ir Čempionų lygoje, kurioje A.Vaškevičius buvo vienintelis Lietuvos rankininkas. Šveicarijos čempionai pasiekė aštuntfinalį ir tik šiame etape turėjo pripažinti būsimo finalininko Madrido „Atletico“ klubo pranašumą.

Kitokias užduotis šiais metais sprendė „Amiticia“ ekipa ir jos aprangą vilkėjęs Vaidas Klimčiauskas. Visai neseniai dėl aukščiausių vietų kovojusi Ciuricho komanda atsiliko nuo Šveicarijos rankinio lyderių ir užėmė tik 8-ąją vietą.

V.Klimčiauskas per 27 rungtynes įmetė 88 įvarčius.

Dėl Baltarusijos rankinio titulų kovojo dvi Lietuvos legionierių turėjusios komandos: Minsko „Dinamo“ su Remigijumi Čepuliu ir Gintaro Savukyno treniruojama Bresto „Meškov“ su Valdu Novickiu ir Vaidotu Grosu.

Pirmoje sezono dalyje skirtumas tarp šių ekipų buvo nedidelis, tačiau „Dinamo“ pamažu pabėgo nuo pagrindinės varžovės ir užėmė pirmąją vietą (34 tšk. per 18 rungt.). Kadangi „Meškov“ atsiliko net 12 taškų, finalo serija nebuvo rengiama.

Bresto rankininkai turėjo puikią progą geriau pasirodyti šalies taurės turnyre. Jo pusfinalyje „Meškov“ nugalėjo „Dinamo“ klubą 27:26. Vis dėlto tada, kai atrodė, jog sunkiausias darbas jau atliktas, G.Savukyno auklėtiniai gavo smūgį nuo kitos sostinės ekipos – finale pralaimėjo Minsko SKA 30:31.

Abi Baltarusijos rankinio lyderės neblogai pasirodė tarptautinėse varžybose. „Dinamo“ pateko į EHF taurės ketvirtfinalį, „Meškov“ – į Taurių laimėtojų taurės ketvirtfinalį.

Gausiausias lietuvių būrys žaidė Austrijos lygoje: keturiems šios šalies klubams atstovavo septyni mūsų šalies rankininkai.

Šalies čempionate toliausiai nužygiavo Insbruko „Tirol“ ekipa su Povilu Babarsku (žaidė 34 rungt., įmetė 195 įvarčius) ir Andriumi Račkausku (34 r., 145 įv.). Ji pateko į finalą ir tik paskutiniame sezono mūšyje nusileido Hardo „Alpla“ komandai.

Pusfinalyje į „Alpla“ klubo barjerą atsitrenkė Vienos „Fivers“ rankininkai, tarp kurių buvo Romas Kirveliavičius (30 r., 171 įv.), Tomas Eitutis (28 r., 71 įv.) bei Austrijos pilietybę turintis ir šios šalies rinktinėje žaidęs Vytautas Žiūra (27 r., 87 įv.).

Romo Magelinsko treniruojama Marijos Encersdorfo „Spigo“ komanda su Augustu Strazdu (31 r., 160 įv.) liko septinta, Švaco „Sparkasse“ su Mindaugu Andriuška (25 r., 89 įv.) – paskutinė dešimta.

2011 metų Austrijos čempionai „Fivers“ rankininkai atsigriebė šalies taurės turnyre. Jo finale Vienos komanda nugalėjo Švaco ekipą 33:31. Ypač naudingai lemiamos dvikovos pabaigoje rungtyniavo finalo didvyriu tapęs V.Žiūra.

Keli Lietuvos rankininkai buvo tarp rezultatyviausių Austrijos lygos žaidėjų. Reguliariame sezone P.Babarskas pagal įmuštus įvarčius buvo trečias, R.Kirveliavičius – šeštas, A.Strazdas – tryliktas, A.Račkauskas – keturioliktas.

Šešių komandų finalo grupėje antrąją vietą pagal rezultatyvumą užėmė R.Kirveliavičius, trečiąją – P.Babarskas, šeštąją – A.Račkauskas.

Keturi lietuviai rungtyniavo Ispanijos „Asobal“ lygoje, kuri kartu su Vokietijos bundeslyga laikoma viena iš dviejų stipriausių pasaulyje.

Mūsų šalies rankininkai atstovavo trims „Asobal“ komandoms, o geriausiai tarp jų pasirodė Kuenkos „Ciudad Encantada“ su Gintaru Cibulskiu (27 r., 45 įv.) ir Aurelijumi Saboniu (25 r., 34 įv.).

Nors sezono pabaigoje Kuenkos ekipai trūko kelių traumuotų rankininkų (žaisti negalėjo ir kairės rankos pirštą susižeidęs A.Sabonis), ji pirmą kartą istorijoje užėmė šeštąją vietą ir iškovojo kelialapį į Europos taurės turnyrą.

Tiesa, Ispanijai žemyno turnyruose kitą sezoną atstovaus tik penki klubai, tačiau ketvirtąją vietą užėmęs Valjadolido „Cuarto Rayas“ jau paskelbė, kad nedalyvaus tarptautinėse varžybose dėl finansinių problemų.

Nuo „Ciudad Encantada“ nedaug atsiliko aštuntąją vietą užėmusi Granojerso „Fraikin“ komanda. Jos puolimo lyderis Aidenas Malašinskas per 29 rungtynes įmetė 127 įvarčius ir rezultatyviausių lygos rankininkų sąraše buvo dvyliktas.

Pamplonos „Helvetia“ klubas, kurio aprangą vilkėjo sezono pabaigoje dėl traumos nežaidęs Rolandas Bernatonis (22 r., 97 įv.), užėmė dvyliktąją vietą.

Dėl Ispanijos antrosios lygos apdovanojimų ir kelialapio į pirmąją pakopą kovojusioje Santanderio „Adelma Sinfin“ ekipoje žaidė Tomas Kavolius ir Tomas Kraucevičius.

Santanderio rankininkai reguliariame sezone užėmė 4-ąją vietą, o finalo ketverte, kuriame nerungtyniavo dvi stipriausios komandos, buvo treti. Galutinėje rikiuotėje „Adelma Sinfin“ atiteko 5-oji vieta.

Abu lietuviai buvo rezultatyviausi komandos žaidėjai. T.Kavolius per 29 rungtynes įmetė 144 įvarčius (lygoje pagal rezultatyvumą užėmė 11-ąją vietą), T.Kraucevičius – 137.

Šeštą sezoną „Creteil“ aprangą vilkėjęs Nerijus Atajevas su savo komandos draugais sprendė išlikimo užduotį. Užpernai Kretelio komanda jau buvo iškritusi į antrąją lygą, bet po metų grįžo į pirmąją ir šį sezoną sugebėjo apginti teisę žaisti tarp stipriausiųjų.

„Creteil“ per 26 rungtynes surinko 21 tašką ir tarp 14 komandų užėmė 8-ąją vietą. Tiesa, nerimauti teko iki paskutinųjų turų, nes nuo karštosios zonos buvo nutolta vos 3 taškais. N.Atajevas per 25 rungtynes įmetė 58 įvarčius.

Į Lenkijos pirmenybių medalius taikėsi Pulavų „Azoty“ klubas, kuriame žaidė Dmitrijus Afanasjevas. „Azoty“ neblogai pradėjo čempionatą, bet atsiliko nuo stipriausių komandų po žiemą dėl rinktinių varžybų padarytos pertraukos ir galutinėje rikiuotėje užėmė penktąją vietą.

D.Afanasjevas komandos draugams buvo menkas pagalbininkas. Jis per 20 rungtynių įmetė 26 įvarčius. Sezonui jau prasidėjus pasiūlymu iš Lenkijos susigundė Mindaugas Tercijonas. Jis sustiprino Čiechanuvo „Juranda“ komandą, kurioje buvo vienas naudingiausių žaidėjų ir per 18 rungtynių pelnė 52 įvarčius.

Komandai naudos iš to buvo nedaug. „Juranda“ pateko į gilią finansinę duobę ir kelis mėnesius atlyginimų negavę Čiechanuvo rankininkai užėmė paskutinę dvyliktąją vietą.

Meistriškumo ir profesionalumo pavyzdį visiems „Serie A“ rankininkams rodė 37 metų Petras Raupėnas. Teramo „TeknoElettronica“ komandos lyderis per 22 reguliaraus sezono rungtynes įmetė 167 įvarčius ir tapo rezultatyviausiu lygos rankininku.

Lietuvio įvarčiai nepadėjo jo komandai atsidurti tarp lyderių. „TeknoElletronica“ reguliariame sezone užėmė tik 8-ąją vietą, o atkrintamųjų varžybų ketvirtfinalyje nusileido būsimajai čempionei „Bozen“ ekipai.

Italijos lygoje taip pat žaidė Tautvydas Mikalauskas. Jis atstovavo Nočio „Intini“ komandai, kuri reguliariame sezone užėmė 5-ąją vietą, o per atkrintamąsias varžybas irgi iškrito ketvirtfinalyje. T.Mikalauskas per 22 reguliaraus sezono rungtynes įmetė 103 įvarčius.

Keli Lietuvos rankininkai rungtyniavo Anglijos ir Airijos lygose.

Tiesa, šių šalių čempionatai yra labai silpni, o kai kurioms komandoms netgi sunkiai pavykdavo suburti septynis rungtynėms reikalingus žaidėjus. Dėl to varžybose pasitaikydavo kurioziškų situacijų: pavyzdžiui, „Leeds Hornets“ (Anglija) rankininkai sykį rungtynes pradėjo šešiese, o Dublino UCD (Airija) ekipai dėl žaidėjų trūkumo keliskart buvo įskaityti techniniai pralaimėjimai.

Abiejose šalyse čempionėmis tapo mūsų šalies atstovų turėjusios komandos. Anglijos lygoje pirmąją vietą užėmė „Salford“ su Mariumi Simonavičiumi, Airijos – „Dublin International“ su Vaidu Bratausku, Tomu Martinoniu ir Gintaru Janulevičiumi.

Įdomu, kad „Dublin International“ nebuvo nė vieno iš Airijos kilusio rankininko. Šią komandą sudarė iš įvairiausių pasaulio kampelių į gyvenimo vėjų Airiją atpūsti žaidėjai. „Dublin International“ aprangą vilkėjo išeiviai iš Lietuvos, Lenkijos, Prancūzijos, Vokietijos, dar kelių Europos šalių, taip pat Brazilijos ir Alžyro.

Atrodo, kad jau triskart EHF Iššūkio taurės varžybose dalyvavusiai „Dublin International“ pavyko bent šiek tiek stumtelėti Airijos rankinį į priekį. Šiais metais pirmą kartą buvo sudaryta Airijos rinktinė, kuri netrukus debiutuos Europos čempionato atrankoje.