Pastarosiomis savaitėmis gyvenu tiesiog pašėlusiu ritmu.
Draugai net pajuokauja, kad dabar mano namai – kelias tarp Vilniaus ir Trakų.
Po rytinės treniruotės Trakų ežere kasdien skubu į Vilnių.
Olimpiniame medicinos centre man atliekamos įvairios procedūros. Po to vėl važiuoju į Trakus, kur laukia antroji treniruotė ant vandens. Kartais lieku nakvoti Vilniuje, kai sportuoju su treniruokliais sporto klube ar turiu kitų neatidėliotinų reikalų.
Trauma. Rūpesčių padaugėjo, nes jau porą savaičių ne tik sportuoju, bet ir gydausi traumą. Irkluojant Trakuose man perpūtė koją, ir prasidėjo raumens nervų šaknelių uždegimas.
Kai žmogui vėjas perpučia kaklą, atsikėlęs ryte šio negali net pasukti. O ant vandens mus nuolat lydi skersvėjai, drėgmė – nieko nuostabaus, kad irkluotojai dažnai turi įvairių panašių bėdų dėl peršalimo ar perpūtimo.
Dabar jaučiu diskomfortą: ir skauda, ir nepatogu, bet sportuoju įprastai. Nelabai noriu mažinti krūvius, nes liko mažiau negu 50 dienų iki olimpinių žaidynių. Turiu kasdien ruoštis pagrindinėms varžyboms.
Jeigu taip atsitiktų žiemą, galėtum sumažinti treniruočių apimtis ir kiek pažaisti su krūviais, kol visiškai pasveiksi. Jeigu daryčiau po vieną, o ne po dvi treniruotes per dieną, organizmas iš tiesų truputį pailsėtų. Bet dabar jau negaliu gulėti ir ilsėtis.
Per visą savo karjerą taip nebuvo, kad būčiau nesportavęs visą savaitę. Turiu susigyventi ir su skausmu, ir su visais nepatogumais. Medicinos centre man atlieka procedūras, masažą, kasdien suleidžia ir po porą švirkštų.
Viskas susitvarkys, reikia tam dar poros savaičių.
Pusfinalis. Dar prieš traumą suspėjau dalyvauti keliose varžybose.
Pirmajame pasaulio taurės etape Belgrade per pusfinalį taip plaukiau, kad net pats nustebau. Distanciją baigiau per 6 min. 40 min. - galima ant rankų suskaičiuoti visus, kurie kada nors plaukė taip greitai. Per visą irklavimo istoriją pasaulyje nesurasi net 10 vienvietininkų, kurie būtų parodę analogišką laiką.
Fiziškai visi stipriausi irkluotojai yra labai gerai pasiruošę, bet svarbiausia – būti tokiu pat stipriu techniškai ir psichologiškai.
Belgrade tuomet pagavau labai gerą valties eigą, ji slydo tikrai labai labai greitai. Viskas pavyko idealiai nuo pat pirmųjų yrių. Likus 500 metrų iki finišo ėmiau pirmauti, ir pabėgau. Tai tikrai buvo vienas geriausių mano plaukimų per visą gyvenimą.
Bet kitą dieną finale nepavyko to pakartoti. Jau nuo pirmųjų yrių susimoviau, o paskui dar gavau šalia irklavusio varžovo bangą, ir neturėjau jokių galimybių normaliai pasirodyti.
Kiekvienas startas startui nelygus. Viskas labai priklauso nuo pirmųjų yrių, oro sąlygų, vėjų, bet svarbiausia – psichologijos.
Varžybos. Prieš porą savaičių per antrąjį pasaulio taurės etapą Šveicarijoje buvau septintas.
Kiek nepasisekė burtai: savo pusfinalyje likau ketvirtas, nors mano laikas buvo geresnis už kito pusfinalio nugalėtojo rezultatą. Nepatekau į finalą, bet po to laimėjau mažąjį finalą.
Būtent prieš varžybas Šveicarijoje pirmąsyk pajutau kojos skausmą, ir čia jau gėriau vaistus nuo uždegimo.
Kitą savaitgalį Vokietijoje vyks trečiasis pasaulio taurės etapas, bet į ten nevažiuosiu. Noriu visiškai išsigydyti koją, kad būčiau sveikas per lemiamas sezono varžybas.
Genai. Dar prieš pasaulio taurės etapą Šveicarijoje Trakuose laimėjau LIF taurės regatą. Į šias tradicines varžybas susirenka visi stipriausi Lietuvos irkluotojai, bet čia jie parodo savo galimybes, irkluodami vienvietę valtį.
Už manęs liko Saulius Ritteris ir Rolandas Maščinskas, kurie olimpiadoje plauks dviviete.
Į Trakus pažiūrėti, kaip man sekasi, buvo atvažiavęs mano tėtis.
Į valtį aš atsisėdau anksti, nes abu mano tėvai yra irkluotojai. Tėtis buvo geriausias Lietuvos vienvietininkas, priklausė SSRS rinktinei, o didįjį sportą paliko taip ir neaplenktas Lietuvoje.
Mamos rezultatai buvo kuklesni, bet ji anksčiau ir baigė sportininkės karjerą.
Džiaugiuosi, kad tęsiu šeimos tradicijas. Ir labai noriu, kad po Londono nereikėtų raudonuoti prieš tėtį ar mamą.
Birželio 20-ąją Trakuose vyks tarptautinė „Gintarinių irklų“ regata. Čia planuoju startuoti, o po to liks tik mėnuo iki žaidynių – daugiau jau nedalyvausiu varžybose ir mėginsiu tik kelti sportinę formą.
Olimpiečių dienoraščiai - „Lietuvos ryte“
Artėjant Londono žaidynėms „Lietuvos rytas“ paprašė penkių mūsų šalies sportininkų prisėsti prie kompiuterio ir rašyti savo olimpinį dienoraštį.
Kiekvieną šeštadienį iki olimpiados buriuotoja Gintarė Scheidt, irkluotojas Mindaugas Griškonis, badmintonininkas Kęstutis Navickas, lengvaatletis Rytis Sakalauskas ir plaukikas Giedrius Titenis pasikeisdami pasakos apie pasirengimo olimpiadai užkulisius.
Europos čempionas
Mindaugas Griškonis gimė 1986 m. sausio 17 d. Vilniuje.
2011 ir 2009 metų Europos čempionas. Pernai išrinktas geriausiu Lietuvos metų sportininku per Lietuvos sporto žurnalistų federacijos (LSŽF) rinkimus ir populiariausiu – per “Sportas” laikraščio apklausą. 2008-ųjų Pekino žaidynėse užėmė aštuntąją vietą. Pirmasis istorijoje Lietuvos irkluotojas, patekęs į olimpiadą, irkluodamas vienvietę valtį.