R.Seibutis nuvijo aplink akis įkyriai zujantį uodą ir sekundę susimąstė: „Ar mano gyvenime buvo baisių dalykų?
Buvo. Juodų ir skaudžių momentų tikrai pasitaikė, bet tai – labai asmeniška.”
Vienas tokių momentų krepšinio rinktinės kandidatą užklupo taip staiga, kad jis, regis, net nesuprato, kas įvyko.
Lūžis – po smūgio alkūne
Apie negandas, svajones, jūros ir gyvenimo klastą su R.Seibučiu šnekučiavomės nesėkmingos treniruotės išvakarėse vaikštinėdami šalia Palangos viešbučio „Vanagupė”.
Po ilgos ir fiziškai itin sunkios vakarinės treniruotės buvo prabėgusi valanda, ir R.Seibutis jau svajojo kristi į lovą, nes kitą dieną laukė ne mažiau varginančios treniruotės treniruoklių ir krepšinio salėje.
Bet prabilęs apie tai, kas jam asmeniškai labai brangu, R.Seibutis tarytum pamiršo nuovargį ir šypsodamasis paniro į vaikystės prisiminimus.
Kitą dieną po rytinės treniruotės 26 metų gynėjas vėl šypsojosi, nors rinktinės treneriai ir vaikė komandą iš paskutiniųjų. O vakare, išlindęs iš po užtvaros, veržėsi po krepšiu ir gavo netikėtą smūgį.
Renaldo metimą mėgino blokuoti Robertas Javtokas, bet gynėjas buvo palindęs pernelyg giliai – po atletiško vidurio puolėjo alkūne. Ant jos buvo uždėta apsauga ir tai sušvelnino smūgį, tačiau jo vis tiek būta stipraus.
R.Seibutis nenuvirto ant grindų, tačiau po smūgio pats prisėdo ant žemės, tarsi mėgindamas suvokti, kas įvyko.
„Tirpsta veidas”, – ištarė krepšininkas ir buvo skubiai nuvežtas į ligoninę. R.Seibutį pirmiausia apžiūrėjo Klaipėdos medikai. Po kelių valandų – ir Kauno klinikų gydytojai.
„Pakartotinai atlikus tyrimus aptiktas apatinės žandikaulio dalies vainikinės šakos skilimas, dviejose vietose lūžęs skruostikaulis, buvo šiek tiek užspaustas nervas, aptirpęs veidas, todėl nutarta skubiai operuoti”, – sakė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės gydytojas Vytenis Trumpickas.
Gamins individualią kaukę
2005 metų pasaulio jaunimo čempionas ir naudingiausias Argentinoje vykusio čempionato žaidėjas R.Seibutis vyrų rinktinėje sužaidė nedaug oficialių varžybų – tik 2010 metais pasaulio čempionate Turkijoje su nacionaline komanda iškovojo bronzą.
Pernai, kai Lietuvoje vyko Europos pirmenybės, R.Seibutis nepateko į vyrų komandą. Bet šiemet buvo pasirengęs į ją grįžti.
„Renaldas buvo tikrai geros formos ir visi jautėme, kad jis gali mums padėti. Gaila, kad taip nutiko”, – po gynėjo traumos neslėpė rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra.
R.Seibutis tikrai nežais olimpiniame atrankos turnyre Venesueloje, kuris prasidės liepos 2 dieną. Bet jei Lietuvos rinktinė pateks į Londono žaidynes, gynėjas dar turi galimybių šią vasarą apsivilkti žalius marškinėlius.
„Dar nieko neprarasta, – patikino V.Trumpickas. – Renaldas negalės sportuoti apie keturias savaites. O vėliau – jokių apribojimų. Tik jam bus pagaminta individuali apsauginė kaukė.”
Patyrė audringos jūros klastą
R.Seibutis yra įpratęs kovoti. Su negandomis. Su varžovais ir net su jūra.
Šventojoje užaugęs gynėjas yra patyręs jos klastą, kai, būdamas mažas, neatsargiai įšoko į bangas ir suprato – jos neša gilyn.
„Išsikapsčiau. Pats, – pasakojo krepšininkas. – Bet supratau, kokia pavojinga gali būti jūra.”
Su dideliais pavojais jis grūmėsi ir gyvenime, nors apie juos nenori kalbėti.
Tik prasitaria: „Per krepšininko karjerą irgi buvo labai blogų, labai sunkių, labai skaudžių momentų. Ar esu verkęs? Ir nekart. Kad ir po pralaimėtų rungtynių. Ypač kai buvau vaikas.
Nepakeldavau nė vieno pralaimėjimo. Ir dabar negaliu pakelti. Visada noriu pasiekti tik maksimumą.”
Bet po Kauno klinikose naktį į šeštadienį atliktos operacijos R.Seibutis vėl šypsojosi. Nors jam ir sunku kalbėti, gynėjas nepraranda geros nuotaikos ir tiki, kad ligoninėje neužsibus.
Prie jo lovos budėjo tėvai Laima ir Vytautas. Jiems – buvusiam boksininkui V.Seibučiui ir buvusiai krepšininkei L.Seibutienei – Renaldas labiausiai dėkingas už savo meilę krepšiniui.
„Mano tėtis mėgėjiškai žaisdavo krepšinį ir pasiimdavo mane, kad nesišlaistyčiau gatvėmis. Kol jis žaisdavo, šalia aikštės bumbsėdavau kamuoliu. Grįžęs namo kamuolio irgi nepaleisdavau iš rankų, kol tėvai pradėjo pykti ir liepė jį daužyti kieme”, – pasakojo R.Seibutis.
Vėliau 10-metį sūnų V.Seibutis nuvežė į pirmąją treniruotę Kretingoje. Pradėjęs žaisti krepšinį Renaldas pradėjo svajoti apie profesionalo karjerą ir atkakliai siekė savo tikslo.
Plastinės operacijos neprireiks
Šeštadienio rytą vyrų krepšinio rinktinės stovykloje Palangoje visi klausinėjo apie R.Seibučio sveikatos būklę.
Gydytojas V.Trumpickas ramino dėl komandos draugo išgyvenančius krepšininkus.
„Po tokių susidūrimų smegenų sukrėtimas neišvengiamas.
Renaldui padaryta galvos kompiuterinė tomografija, jį apžiūrėjo neurochirurgai.
Kraujavimo nebuvo, tad nėra nieko labai baisaus. Tik lūžo keli kauliukai. Tačiau po operacijos komplikacijų neturėtų būti”, – patikino V.Trumpickas.
R.Seibučiui neprireiks ir plastinės operacijos, nes pjūvis – mažiau nei 1 cm, todėl veide liks tik nedidelis randas.
Pastarąjį sezoną Vilniaus „Lietuvos ryto” komandoje žibėjusio ir jos lyderiu tapusio gynėjo trauma kiek sujaukė rinktinės planus, bet iš ritmo neišmušė.
Rytoj rinktinei – laisva diena, o nuo trečiadienio ryto Palangoje jau treniruosis ir Šarūnas Jasikevičius.
D. Motiejūno nesulauks
Su Gdynės „Prokom” Lenkijos čempionu tapęs Donatas Motiejūnas nepadės Lietuvos rinktinei olimpiniame atrankos turnyre Venesueloje.
„Donatas greičiausiai neprisidės prie komandos, nes nėra pasirašęs kontrakto su NBA klubu. Jį pasirašys tik liepos 1-ąją”, – sakė rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra.
Liepos pradžioje D.Motiejūnas oficialiai turėtų sukirsti rankomis su „Houston Rockets”. Jis savaitgalį buvo Trevize, kur derėjosi dėl savo kontrakto su „Benetton” išpirkimo.
Eglė Šilinskaitė ("Lietuvos rytas").