Rinktinės pasirengimo ritmas jau tapo rutina, ir žaidėjai tai jaučia.
„Jau trečią savaitę sportuojame. Viskas aišku, kas kaip vyksta. Šiek tiek ir pavargome”, – po pietų žingsniuodamas ilsėtis ištarė D.Songaila.
Jam – 34-eri ir jau keletą pastarųjų metų kiekvieną vasarą jis susimąsto, kad laikas atsisveikinti su Lietuvos rinktine, su kuria 2000-aisiais Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse laimėjo bronzą, 2003 metais tapo Europos čempionu.
– Dariau, esate vienas labiausiai patyrusių Lietuvos rinktinės krepšininkų. Kokias vertybes stengiatės perduoti jauniems žaidėjams?
– Man atrodo, kad jei juos kviečia į Lietuvos rinktinę, apie Lietuvos krepšinį jie jau daug žino.
O tos vertybės... Papasakoju iš asmeninės patirties, kaip žiūrėti į rinktinės darbą, į žmonių dėmesį rinktinei.
Juk dabar treniruojamės Lietuvoje, todėl žmonės mus stebi, yra daug dėmesio.
– Sakoma, kad šiuolaikinis jaunimas neklauso vyresniųjų. Ar taip yra ir krepšinyje?
– Ir šiuolaikinis jaunimas nemėgsta, ir ankstesnis klausyti nemėgo. Vaikai irgi dažnai neklauso, nors kartais reikia.
Žinoma, pasitaiko visokių nesusipratimų, tačiau tai normalu, negali visi turėti vieną nuomonę.
Bet jauni žaidėjai mūsų kartais paklauso. Tik žinote, kaip paklauso, – pro vieną ausį įėjo, o pro kitą išėjo. Gerai, kad nors apsimeta, kad klauso.
– Daugiau kaip pusė rinktinės kandidatų yra ragavę amerikietiško krepšinio mokyklos duonos.
Ar šią vasarą tai gali būti savotiškas rinktinės privalumas?
– Olimpinėse žaidynėse bus žaidžiamas labiau europietiškas nei amerikietiškas krepšinis. Ir vienas, ir kitas turi savų privalumų.
Bet šį sezoną pats įsitikinau, kad krepšinis Amerikoje ir Europoje labai skiriasi. Pradedant teisėjavimu, tam tikrų epizodų traktavimu, baigiant kitais dalykais.
Galbūt tiems rinktinės žaidėjams, kurie iš JAV atvyko neseniai, tai yra savotiškas trūkumas. Gal tie krepšininkai, kurie seniau rungtyniauja Europoje, prisitaiko geriau.
– Ar aprimus aistroms po praėjusio Europos čempionato žiūrėjote ketvirtfinalio rungtynes su Makedonijos rinktine?
Iš kokių padarytų klaidų reikėtų pasimokyti?
– Nepasakyčiau, kad tų rungtynių baigtį lėmė viena klaida. Aš žiūrėjau tas rungtynes, nes maniau, kad esu kaltas, jog pralaimėjome.
Tačiau peržiūrėjęs vaizdajuostę įsitikinau, kad ten buvo labai kvailų klaidų. Ir ne tik mano. Reikėtų iš to pasimokyti ir važiuoti toliau.
– Ar kartais pagalvojate, kad ši vasara jums su rinktine gali būti paskutinė?
– Kiekvieną vasarą taip galvoju. 2008 metais irgi apie tai galvojau.
Bet, žinoma, kuo daugiau vasarų, tuo realiau, kad kuri nors iš tiesų bus paskutinė. Matyt, paskutinė bus ši.
Negaliu pasakyti 100 procentų, bet 99 procentai, kad taip ir bus.
– Kuris laimėjimas su rinktine jums itin įsiminė?
– Visi įsimintini, nors visi skirtingi. Kai 2000 metais patekau į rinktinę, vyko kartų kaita ir mumis nelabai kas tikėjo, o mes nuvažiavome į Sidnėjų ir visus nustebinome.
Žinoma, 2003 metų Europos čempionatas irgi buvo fantastiškas.
2010 m. pasaulio čempionato bronza taip pat labai brangi. Prisimenu viską.
– Ar turite svajonių?
– Visi turi svajonių, bet nereikėtų apie jas pasakoti. Gerai būtų šią vasarą ką nors laimėti.