Olimpiečio dienoraštyje plaukikas Giedrius Titenis šį kartą pasakoja, kaip prasiblaško Pirėnų kalnuose, kas sudaro jo kelioninį krepšį ir kodėl šį savaitgalį jis šoks į baseiną Liuksemburge.
„Esu treniruočių stovykloje kalnuose ir, tiesą sakant, tai nėra pats įdomiausias metas.
Kartais pagaunu save sėdintį ant kelių pasidėjus kompiuterį ir nežinantį, ką su juo daryti. Susisiekiu su artimaisiais ir draugais, pasiblaškau internete – ir vėl neaišku, ką veikti toliau.
Futbolas. Prieš tai savaitę Siera Nevados aukštikalnėse Ispanijoje treniravausi vienas – maniau, kad išprotėsiu iš nuobodumo.
O persikėlus į Pietų Prancūziją – Pirėnų kalnų kurortą Fon Romė – prisidėjo Vytautas Janušaitis ir Mindaugas Sadauskas. Su jais linksmiau ne tik treniruotis, bet ir vakare kur nors išeiti pasivaikščioti ar kartu pasižiūrėti Europos futbolo čempionatą per televizorių.
Pora kilometrų nuo mūsų viešbučio esančiame baseine nebūname vieninteliai plaukikai. Tuo pat metu treniruojasi slovėnai, turkai, baltarusiai.
Sykį per laisvą dieną buvome nulėkę pasižvalgyti po Andorą, bet aukštikalnėse mano dienotvarkė įprastai būna vienoda. Rytą – pirmoji treniruotė, po jos – pietūs, masažas, pietų miegas, tada – antroji treniruotė.
Po vakarienės dažniausiai stebime futbolą. Gyvename atskiruose kambariuose, bet pasižiūrėti rungtynių susirenkame drauge. Kalnuose didelių aistrų dėl Europos futbolo čempionato nejusti. Tik vakarais kas nors parėkauja po langais. Bet nežinau, ar dėl futbolo, ar šiaip ką nors švenčia.
Lagaminas. Į stovyklas dažniausiai pasiimu tuos pačius daiktus. Tai – drabužiai, treniruočių apranga, pratybų reikmenys – plaukmenys, lopetėlės ant rankų, plūduras kojoms, lenta rankoms. Visų šių daiktų prireikia per treniruotes lavinant rankų ar kojų plaukimo judesius.
Dar dažniausiai įsimetu medaus, kad užsinorėjęs ko nors saldaus turėčiau po ranka. Pasiimu ir arbatos – kartais vakarais viešbutyje išsiverdu.
Kartais įsidedu knygų ir visada – kompiuterį. Per jį bendrauju su Lietuvoje likusiais artimaisiais.
Planai. Šį savaitgalį startuosiu Liuksemburge. Tai nebus išskirtinis turnyras, bet labai laukiu šių varžybų. Dėl pasirengimo olimpiadai planų praleidau Europos pirmenybes Vengrijoje praėjusį mėnesį.
Prisipažinsiu: stebint, kaip kiti plaukia čempionate, kilo didelis noras startuoti. Todėl turnyras Liuksemburge – pačiu laiku.
Dar nepasiekiau tos sportinės formos, kokios planuoju būti olimpinėse žaidynėse. Kol kas rengiame sunkias treniruotes – ir šią savaitę buvo dienų, per kurias baseine nuplaukiau po daugiau nei 10 kilometrų.
Tačiau po truputį artėjame užsibrėžtų tikslų link. Plaukimo greitis vis didesnis, rezultatai kyla. Tikiuosi, jog Liuksemburge pasieksiu geriausią asmeninį šio sezono rezultatą. Po to tikriausiai dalyvausiu poroje varžybų, o tada jau visai arti bus ir olimpinės žaidynės.