- Šarūnai, po tokio sezono norėjote labiau pailsėti fiziškai ar psichologiškai? - žunalistai paklausė Š. Jasikevičiaus.
- Visą laiką yra sunkiau psichologiškai. Fiziškai dar gali ištempti, bet jei esi pavargęs psichologiškai, nelabai kas gausis. Fiziškai sunku visiems, bet yra vienodos sąlygos. Visi yra pavargę. Kitoms komandoms irgi reikia važiuoti į Venesuelą, todėl tai nėra pasiteisinimas. O jei psichologiškai yra blogai, tada jau blogai tikrai.
- Per tą trumpą laiką po sezono pavyko bent kiek pailsėti?
- Minimaliai. Bet sakau, yra kaip yra, nieko nepakeisi. Kuo daugiau apie tai galvosi, tuo bus tik blogiau nuo to.
- Treneris K. Kemzūra sakė, kad dėl pakeistos laiko juostos darbas vyksta kiek vangokai. Aklimatizacijos procesas jau praėjęs?
- Ne, tikrai dar nepraėjęs. Ir nemanau, kad jis taip greitai praeis. Sako, kad reikia bent aštuonių dienų, kad tikrai atsigautume. Bet man atrodo, kas su kiekviena diena bus vis geriau. Tačiau kol kas tikrai sunku. Atsikeliame vidury nakties, kai kas po to skundžiasi dieną. Pavyzdžiui dabar, po treniruotės jau norisi miegoti. Stengiamės kuo greičiau iš tos būsenos išeiti.
- Stebėjote abi Lietuvos rinktinės draugiškas rungtynes, kurios nebuvo labai sėkmingos. Tai jums kelia nerimą?
- Ir taip ir ne. Komanda daug visko bandė, daug eksperimentavo. Be to, žaidėjai jauni. Pažiūri į tokius makedonus, kur žaidžia kokie šeši ar septyni žaidėjai, nei jie ten labai keičiasi, nei ką. Graikai irgi beveik neturi jaunų žaidėjų. Atsivežė du jaunus, bet abu prasėdėjo ant suolo. Tuo metu mūsiškiai žaidė visi. Nėra gerai pralaimėti. Negerai, kad varžovai mums įmeta daug lengvų taškų. Visa tai reikia gerinti. O ar tai pavyks, matysime kitą savaitę.
- Kaip į rinktinę įsiliejo naujokai, kokį įspūdį jie jums palieka?
- Normaliai. Kiek jie gali tiek žaidžia. Kol kas sunku spręsti. Adas Juškevičius gerai sužaidė pirmas rungtynes, kitose gal kiek sunkiau jam sekėsi. Kol kas visi dar yra pasiruošimo procese, visi stengiasi. Jie per treniruotes tikrai gerai atrodo.
- Rinktinėje visi vienas kitą puikiai pažįstate. Kiek tie žaidybiniai ryšiai padeda esant laiko stokai?
- Dabar mes dar jaučiamės vangiai, nes atvažiavome į rinktinę skirtingu metu. Vieni atvyko anksčiau, kiti vėliau, todėl tas procesas šiais metais toks įdomus. Dabar esame visi kartu, bet kol kas veikia aklimatizacija. Dar reikia laiko. Manau, kad jei pasieksime gerą sportinę formą, ją pasieksime jau Venesueloje. Nes pavyzdžiui Rimas Kaukėnas prisijungė tik šiandien. Vėl naujas žmogus, vėl nauji deriniai. Jonas Mačiulis seniai žaidė. Reikia dar laiko. Ir apskritai mes lietuviai visada per pasiruošimą atrodome labai prastai. To nerimo yra ir jo bus. Duok dieve, kad iki Venesuelos viskas pagerėtų.
- Praėjusiais metais Lietuvoje rinktinę lydėjo milžiniškas ažiotažas. Ar čia ruoštis geriau, nes mažiau dėmesio, kuris gal kažkiek trikdo?
- Mes jau daug metų rinktinėje žaidžiame, o dėmesio visą laiką buvo ir bus. Jis negali trikdyti. Paprasčiausiai turi su tuo susitvarkyti. Gal tai sunkiau jaunesniems žaidėjams. Tai turi persiduoti į kažkokią motyvaciją. Dėmesys yra didžiulis stimulas. Gerai, kad domisi. Tuo mes ir esame išskirtinė valstybė. Tai varo į priekį ir jaunimą ir kitas kartas. Nuo to viskas prasideda.
- Už ką sirgote NBA finale?
- Sirgau už Oklahomą, bet nelabai gavosi. Kaip ir su kitomis krepšinio ar futbolo komandomis šiemet, už kurias sergu. Ką buvo galima pralošti tą pralošiau (juokiasi).
- Futbole ką palaikote?
- „Barceloną“, „Manchester United“.
- O Europos futbolo čempionate?
- Anglus. Dar anglai lieka. Va šiemet su anglais galim dar išlošti, nes visame Europos sporte vyksta nesąmonės. Todėl ir anglams gali būti gerai šiais metais. O gal ir ne, kaip visada.
- Šiemet su rinktine truputį dirba Arvydas Sabonis. Ką jo buvimas šalia reiškia komandai?
- Na, jis gal tik vienoje treniruotėje padavė kelis pasus, tai aš nemanau, kad čia reiškia, jog jis dirba su rinktine. Tačiau jo buvimas šalia tikrai yra stimulas mūsų centrams. Jis truputį pabendrauja su jais, todėl įdomiau. Bet nėra taip, kad Arvydas dirbtų su komanda. Gerai, kad jis yra šalia. Arvydas yra didžiausias autoritetas, koks tik gali būti Lietuvos krepšinyje. Tokiam žmogui kaip Jonas Valančiūnas gerai, kad Arvydas yra šalia. Čia yra tik pliusas.
- Ne pirmus metus girdime kalbas, kad esate siejamas su Kauno „Žalgiriu“. Ar šios kalbos šiemet turi daugiau pagrindo nei anksčiau?
- Aš visada sakau, jūs neklausykite tų kalbų. Arba bus kažkas paskelbta oficialiai arba nieko nėra. Aš irgi pasiskaitau, pasijuokiu truputį. Iš agento ateina kitokios kalbos. Taip, mes kalbamės ir tai yra vienas iš variantų. O daugiau nėra čia apie ką kalbėti, nes tik daugiau paskleisi gandų ir viskas. Krepšinyje yra arba oficialu arba nieko nėra. Aš taip galvoju.
- Jūsų noras būtų žaisti toliau, karjeros baigti dar negalvojate?
- Nežinau. Jūs žinote apie kalbas su Atėnų „Panathinaikos“. Kalbėjomės su jais šiek tiek dėl treniravimo, bet reikia dar apsispręsti, todėl nelabai žinau, ką atsakyti į šį klausimą. Šiuo metu būtų sunku atsisveikinti su krepšiniu, o ypač po tokio neblogo sezono. Žaisti dar tikrai norisi, bet gyvenimas kartais priverčia daryti įdomius sprendimus.
- Tarpsezoniu visada užtrunkate spręsdamas ateities klausimus. Kada ketinate priimti sprendimą šiemet?
- Esu iš tų žmonių, kurie labai ilgai galvoja ir tikriausiai net iš tų, kurie persigalvoja prieš priimdami sprendimus. Nemanau, kad kažkas pasikeis ir šiemet. Galvosiu kol reikės kapeiką mesti. Kaip visada.
- Sakėte, kad kalbėjotės su „Panathinaikos“. Tos kalbos dar vyksta?
- Dar kažkas vyksta. Daugiau šia tema nelabai noriu kalbėti. Pirmiausiai reikia apsispręsti man pačiam, į kurią pusę aš linkstu, ar aš dar noriu žaisti. Idėja būtų lyg ir žaisti, bet nežinia, kaip čia bus.
- Ar buvo skaudu sužinoti, kad Željko Obradovičius palieka „Panathinaikos“?
- Taip, nes kiekvienais metais ėjo kalbos, kad jis išeis, o jis labai stengėsi, kad liktų klube. Aš žinau, kad jis myli tą klubą. Aišku, ir klubas beprotiškai myli jį, ypač fanai. Man atrodo, kad tas jo sprendimas bus skausmingas ne tik man, bet daugumai tų žaidėjų, kurie su juo yra daug metų. Aš manau, kad ne tik jis dirbo „Panathinaikos“ gaudamas mažiau pinigų nei kažkur kitur, bet ir žaidėjai tą patį darydavo. Buvo labai geras bendras ryšys. Bus sunku klubui, nes jis klubą pakėlė iki to, kad tai yra daugiausiai per pastaruosius dvylika ar trylika metų pasiekęs Europos klubas. Be kalbų.
- Kas iš Europos trenerių jūsų nuomone prilygsta Ž. Obradovičiui?
- Sunku lyginti jį su kitais. Jis yra daug pasiekęs profesiniuose santykiuose su žaidėjais. Labai sunku išgirsti žmogų apie jį kalbant personaliniuose santykiuose. Kiek titulų jis yra laimėjęs tai niekas prie jo nėra priartėjęs. Man jis tikrai yra be jokių kalbų geriausias. O antras nėra labai arti jo.