„Gyvenu taip pat, kaip ir pastaruosius mėnesius. Niekas nepasikeitė, tik susikaupimas didėja. Auga ir jaudulys, bet jis malonus. Negaliu sulaukti olimpinių žaidynių. Dienas skaičiuoju“, - lrytas.lt sakė R. Meilutytė.
Kai prieš dvejus metus Rūta su tėčiu išvyko gyventi į Angliją ne vienam sporto gerbėjui, valdininkui, plaukimo specialistui pasidarė neramu – ar nesugundys gerokai didesniu biudžetu galintys pasigirti anglai Lietuvos plaukimo perlo?
Juk treniruočių sąlygos, kurias R. Meilutytė turėjo Šilainių baseine Kaune nė iš tolo neprilygsta tam, ką gali suteikti Didžiosios Britanijos plaukimo klubas „Plymouth Leander“, kuriam atstovauja lietuvė.
Tačiau R. Meilutytė, žiniasklaidai kalbėdama apie kitos šalies pilietybę, ne kartą ištarė griežtą „ne“. Mergina toliau stebina pasiekimais ir garsina Lietuvos vardą.
„Treniruotės Anglijoje - sunkesnės, o sąlygos – neslėpsiu – geresnės. Treniruojuosi naujame baseine. Apskritai, kultūra plaukimo čia kitokia, susidomėjimas - žymiai didesnis. Tikiuosi Lietuvoje kada nors taip bus“, - vylėsi sportininkė.
Šiuo metu R. Meilutytei priklauso šeši Lietuvos moterų plaukimo rekordai: 50, 100 ir 200 m laisvuoju stiliumi, 50 ir 100 m plaukimo krūtine bei 200 m kompleksinio plaukimo rungtyse.
„Pagal zodiaką esu žuvis, gal tai man stiprybės suteikia? – nusijuokė R. Meilutytė, tačiau iškart surimtėjo. – Užsispyrimas, ryžtas, valia – manau, šios savybės man labai padeda siekti rezultatų.“
Tikslas - finalas
Olimpinis Londono baseinas R. Meilutytei ne tik pažįstamas, bet ir sėkmingas. Kovą ten vykusiose plaukimo varžybose ji pagerino du Lietuvos rekordus.
„Kai pamačiau olimpinį baseiną – negalėjau patikėti savo akimis. Jis toks didelis, toks nerealus. Pirmą kartą tokiame buvau. Žinoma, dar ne viskas buvo baigtą, sienos dar nenudažytos, bet jaučiu, kad per olimpiadą ten bus nerealu!“ - emocijų neslėpė plaukikė.
R. Meilutytė – viena iš didžiausių Lietuvos olimpinės rinktinės vilčių. Tiek užsienio spauda, tiek tautiečiai tikisi, kad plaukikė maloniai nustebins ir galbūt net pradžiugins olimpiniu medaliu.
Tiesa, sportininkė tokių vilčių nepuoselėja.
„Tai nerealu, juk man tik penkiolika, - nukirto R. Meilutytė. - Jei pavyktų patekti į finalą ir pagerinti asmeninį rezultatą – būtų pats didžiausias laimėjimas. Smagu, kad žmonės domisi, tačiau, manau, kad kartais per daug tikisi.
Spaudimas? Ne, nejaučiu. Man svarbiausia, kad šeima ir draugai mane palaiko. Jie suteikia man stiprybės.“
Meilė futbolui neužgimė
Augant sportininkės rezultatams didėja ir žiniasklaidos dėmesys. Vis dažniau laikraščių puslapiuose, naujienų portaluose, televizijos ir radijo laidose skamba R. Meilutytės pavardė.
„Artėjant olimpiadai dėmesio jaučiu vis daugiau. Anksčiau neteko tiek interviu duoti. Štai praėjusią savaitę daviau, dabar vėl“, - pasakojo sportininkė.
Bendravimą su žiniasklaida R. Meilutytė laiko būdu populiarinti plaukimą Lietuvoje.
„Jei apie mane rašys, tai žmonės vis daugiau sužinos apie plaukimą. Man tai labai svarbu“, - tikino mergina.
Per savaitę R. Meilutytė baseine praleidžia 18 valandų. O kur dar varžybos, mokykla ir namų darbai. Ar lieka laiko dalykams, kurie eilinei penkiolikmetei – kasdienybė?
„Žinoma! Ne darbo dienomis, bet savaitgaliais randu laiko ir su draugais susitikti ir su šeima pabūti“, - pasakojo sportininkė.
Vaikystėje pati žaidusi krepšinį R. Meilutytė iki šiol neabejinga šiai sporto šakai.
„Labai sergu už „Žalgirį“. - nusijuokė kaunietė. - Kai turiu galimybę visada pažiūriu rungtynes, tačiau naktimis dėl krepšinio tikrai nesikelčiau.“
Nors anglai pakvaišę dėl futbolo, R. Meilutytė meilės šiam sportui nepajuto.
„Pažiūriu kartais, bet tiesą sakant, laukti ir galvoti įmuš ar neįmuš – man nuobodu. Tikrai neliūdėjau, kai anglai Europos čempionato ketvirtfinalyje pralaimėjo italams. Tiesą sakant norėjau, kad čempionatą laimėtų Italijos rinktinė. Deja..“ - atsiduso plaukikė.