Šarūnas Jasikevičius – kaip vynas: kuo senesnis, tuo brandesnis. Vyriausias Lietuvos rinktinės žaidėjas ant savo pečių ištempė komandą olimpinio atrankos turnyro ketvirtfinalyje, įmetęs keturis iš penkių paskutinių taškų į Puerto Riko krepšį. Lietuviai laimėjo 76:72 ir šiandien pusfinalyje žais su Dominikos Respublika.
Dvikovoje su puertorikiečiais 11 taškų pelnęs 36-erių įžaidėjas jau žvelgė pirmyn: “Labai laimingi, kad nugalėjome. Reikia toliau bandyti kuo greičiau išspręsti šį klausimą - rytoj yra pirmas šansas patekti į olimpiadą. Turime labai ilgą suoliuką - visi krepšininkai gali padėti komandai ir stengsimės tuo pasinaudoti.
- Kas lėmė pergalę rungtynių pabaigoje?
- Smulkios detalės. Galbūt mus lydėjo ir sėkmė, bet antroje rungtynių pusėje jau dažniau pirmavome nei varžovai. Gerai tai, kas gerai baigiasi.
- Kaip jūsų akimis atrodė paskutinis prasiveržimas?
- Nekaip. Norėjau žaisti agresyviai, kažką sukurti. Taip išėjo, kad pamačiau “koridorių”, bet metimas toks... Gerai kad įkrito.
- Ar tai, kad prieš mačą buvo nušvilptas Lietuvos himnas neišmušė iš vėžių?
- Nemanau, kad tokie dalykai išmuša iš vėžių. Vyrai įpratę, daug metų žaidžia ir esant baisesnei atmosferai. Gal tai suteikė mums dar daugiau motyvacijos, nes čia, Venesueloje, iš nieko prieš mus sukurta tokią euforija.
- Po rungtynių rinktinės žaidėjai ėmė džiūgauti, bet visus nuraminote. Dar ne laikas džiaugtis?
- Ko čia džiūgauti? Nebent dėl to, kad laukia rytojus. Tikslo dar nepasiekėme.
- Ar girdėjote apie Lino Kunigėlio komentarą transliacijos pabaigoje?
- Juk nežaidžiu su televizoriumi rankose. Linas irgi žmogus, jis yra prie mūsų - visiems tie nesusipratimai nusibodę. Bet reikia koncentruotis į tikslą. Jei patektume į olimpiadą, būtų gražu dalykas, nes tikrai turime daug sunkumų.
