Neįprastos varžybos Lenkijoje nulems, kuris Lietuvos sunkiaatletis kels štangą Londono olimpiadoje.
Skirtingo svorio ir gyvenimo būdo stipruoliai – 21 metų A.Didžbalis ir 35 metų R.Vyšniauskas – turnyre šalia Gdansko kovos ne su varžovais, bet labiau vienas su kitu.
Sunkiosios atletikos varžybose olimpiadoje Lietuva turi vienintelę vietą, o pretendentų – du.
A. Didžbalis atrodo geriau
„Kokie dar varžybų kriterijai? Kuris daugiau iškels, tas ir važiuos, – į olimpinės atrankos dvikovos detales nesileido Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinės treneris ir federacijos viceprezidentas Bronislavas Vyšniauskas. – Šiandien atrodo, kad Aurimo galimybės yra didesnės.
Jie iškelia panašų svorį, bet Aurimas yra lengvesnis.”
A.Didžbalis varžosi svorio kategorijoje iki 94 kg, R.Vyšniauskas – svorio kategorijoje iki 105 kg.
Sunkesni atletai įprastai iškelia didesnį svorį, bet praėjusiame Europos čempionate buvo kitaip.
Balandžio mėnesį Turkijoje vykusiose pirmenybėse sidabrą laimėjęs A.Didžbalis dvikovėje iškėlė 395 kg (išrovė 180 kg, išstūmė 215 kg).
Po kelio operacijos Europos čempionate startavęs R.Vyšniauskas liko 11-as, dvikovoje iškėlęs 337 kg (išrovė 155 kg, išstūmė 182 kg).
Vėliau varžybose Klaipėdoje R.Vyšniauskas buvo pagerinęs savo rezultatą iki 360 kg, bet ir tada iki A.Didžbalio rezultato jam buvo toli.
„Jeigu jie iškels vienodą svorį, važiuos Aurimas”, – sakė R.Vyšniausko tėvas B.Vyšniauskas.
Nežinioje – pernelyg ilgai
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas penktadienį turėtų oficialiai patvirtinti galutinę olimpinės rinktinės sudėtį. Sunkiosios atletikos federacija savo sportininkus nežinioje laiko ilgiausiai.
Sidabrą iškovojęs A.Didžbalis labiausiai prisidėjo, kad pavasarį Europos pirmenybių įskaitoje Lietuvos sunkiaatlečių komanda užimtų 10-ąją vietą ir iškovotų vieną vietą olimpiadoje.
Tačiau likus mažiau kaip trims savaitėms iki liepos 27 dieną prasidėsiančių olimpinių žaidynių jaunasis klaipėdietis nėra tikras, ar keliaus į Londoną, nes nuspręsta surengti papildomas atrankos varžybas.
„Man nėra ko gailėtis, – paklaustas, ar teisinga taip ilgai laikyti atletus nežinioje, sakė B.Vyšniauskas. – Sportas yra nenuspėjamas.
Vieną dieną gali būti labai geros formos, o praėjus kelioms savaitėms kas nors gali atsitikti.”
Sunkiaatlečių rinktinės treneris teigė, kad iš pradžių planuota atrankos varžybas surengti kiek anksčiau Klaipėdoje, bet A.Didžbaliui suskaudo nugarą, o R.Vyšniauską kelias dienas kamavo aukšta temperatūra.
Varžybose – retas dalyvis
Traumos ir ligos Lietuvos sunkiaatlečius persekioja ypač dažnai – tai geriausiai galėtų paliudyti R.Vyšniauskas.
Per ilgą karjerą (pastarąjį sykį svarų titulą – bronzą – laimėjo 2009 metų Europos pirmenybėse) jį ne kartą netikėtai užklupdavo įvairios bėdos.
Lalaila vadinamas sunkiaatletis televizijos laidose pasirodydavo dažniau nei varžybose.
2006 metais Dominikos Respublikoje R.Vyšniauskas apsinuodijo ir nestartavo pasaulio čempionate. Pekino olimpiadoje sunkiaatletis po nesėkmingo starto stūmimo rungtyje netikėtai pareiškė, kad jam atsinaujino peties trauma.
2009 metais R.Vyšniauskas nuskrido į Pietų Korėją, bet pasaulio pirmenybėse štangos nekėlė, nes persišaldė.
2010 metais jis nusprendė praleisti Europos pirmenybes Baltarusijoje, kad geriau pasirengtų pasaulio čempionatui Turkijoje, bet ten irgi nestartavo, nes paskutinę dieną prieš kelionę patyrė kelio raiščių traumą.
Karjeros pradžioje R.Vyšniauskui dvejus metus teko praleisti be varžybų, nes 1997 metais po pasaulio pirmenybių Tailande buvo diskvalifikuotas dėl teigiamo dopingo testo.
