Nors organizatoriai nuolat gyrėsi, kad žaidynėms pasirengta puikiai ir renginys vyko sklandžiai, liko daugybė klausimų.
„Lietuvos rytas” išrinko dešimt įdomiausių ir skandalingiausių faktų.
1. Kodėl nepasirodė globėja?
Atvirai užmojus surengti šias žaidynes kritikavusi Lietuvos sporto bendruomenė nuščiuvo, kai renginio globėja buvo paskelbta Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kaip apsukrūs veikėjai sugebėjo įtikinti šalies vadovę būti žaidynių veidu, lieka paslaptis.
Visuomenininkai iki šiol prisimena, kad jų bandymas įspėti Prezidentūrą liko neišgirstas. Iškalbingiausias faktas – ne vienus metus prezidentės nuotrauka savo tinklalapį puošę organizatoriai taip ir nesulaukė žaidynių globėjos, kurios vizitas buvo numatytas liepos 7-ąją.
Žurnalistų paklaustas, ar šalies vadovė taip ir nepasirodys, žaidynių direktorius Kęstutis Petraitis atsakė, kad D.Grybauskaitė atsiuntė sveikinimą.
Bet oficialiame Prezidentūros tinklalapyje www.president.lt nėra nė užuominos apie TAFISA išsiųstą sveikinimą.
2. Kur dingo oficialus narys?
Sporto žaidynes organizavo ne oficiali TAFISA narė Lietuvos asociacija „Sportas visiems”.
Šis darbas buvo patikėtas Šiaulių savivaldybės įkurtos viešosios įstaigos Šiaulių regiono plėtros agentūros įsteigtai kitai viešajai įstaigai „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012”.
Paprašytas pakomentuoti šį akibrokštą K.Petraitis patikino, kad Lietuvos asociacija „Sportas visiems” dirba kartu. Bet jo žodžius niekais verčia vien žvilgtelėjimas į oficialų tinklalapį www.sportasvisiems.lt – jame nė užuominos apie TAFISA žaidynes.
3. Kiek buvo sportininkų?
Į šį klausimą niekas negali atsakyti, nors žaidynių uždarymo iškilmės vyko praėjusį antradienį. Atsakymo neįmanoma rasti ir oficialiame tinklalapyje www.siauliai2012.lt, nes liepos 13-ąją čia buvo paskelbti tik šaudymo iš lanko, atletinės kūno rengybos, svarsčių kilnojimo ir kalnų dviračių maratono protokolai.
Organizatoriai tikino, kad akreditavosi 7500 dalyvių, bet patikslino, kad į bendrąją įskaitą įtraukti muzikantai, šokėjai, menininkai.
Aptakiai paaiškinta, kad 800 atvykėlių dalyvaus nacionaliniuose pasirodymuose, o sportininkų esą 1500.
Po žaidynių išsiuntinėtame oficialiame pranešime patikslinta, kad buvo susirinkę 7000 svečių iš 62 šalių, bet vėl nėra sportininkų skaičiaus.
Todėl neaišku, kas vyko – mėgėjų sporto žaidynės ar kultūros renginių festivalis.
4. Norma – vienas klausimas?
Prieš sporto žaidynes, per jas ir po jų buvo labai daug miglotos ir prieštaringos informacijos. Ją žaidynėms įsibėgėjus per organizatorių sušauktą spaudos konferenciją norėjo pasitikslinti „Lietuvos ryto” žurnalistas.
Viskas klojosi sklandžiai, kol apie puikiai surengtas žaidynes, puikų miesto pasirengimą, puikią mokslinę konferenciją 11 minučių kalbėjo TAFISA prezidentas Kang Too Lee, generalinis sekretorius Wolfgangas Baumannas, žaidynių direktorius K.Petraitis ir Šiaulių meras Justinas Sartauskas.
Spaudos konferencijoje žurnalistams buvo leista pateikti po vieną klausimą. Renginys baigėsi, kai buvo paklausta apie TAFISA narės Lietuvos asociacijos „Sportas visiems” ignoravimą. Kitoje spaudos konferencijoje K.Petraitis ėmė grasinti teismais, nes neva pateikiama tendencinga ir šmeižikiška informacija.
Tačiau iš tiesų neteisingi buvo oficialiai išplatintame pareiškime įrašyti K.Petraičio žodžiai. Šis veikėjas melavo nurodydamas, kad žaidynių biudžetas – 5 milijonai litų.
Spaudos konferencijoje jis pripažino, kad per ketverius metus buvo išleista didesnė suma – apie 6,5 mln. litų. Didžioji dalis šių pinigų – apie 5 mln. litų – iš Lietuvos ir Europos mokesčių mokėtojų kišenės.
5. Kada atsirado mokestis?
Pasaulio mėgėjų sporto žaidynės yra išskirtinis įvykis ir dėl šio renginio organizatorių finansinių įsipareigojimų TAFISA organizacijai. Paaiškėjo, kad teisę rengti žaidynes gavę lietuviai privalo sumokėti 500 tūkst. eurų licencijos mokestį. Vėliau jis sumenko iki 320 tūkst. eurų.
Nors nekart klausta, iki šiol niekas neatsakė, kada buvo patvirtintas mokestis už teisę rengti žaidynes ir ar jis mokėtas ir anksčiau.
6. Kam kuriami įstaigos įstatai?
Viešosios įstaigos „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012” įstatuose nurodoma, kad sporto žaidynės vyks Šiaulių regione.
Tačiau organizatoriai nepaisė net savo susikurtų taisyklių – du čempionatai buvo surengti Palangoje.
Šio pajūrio kurorto prabangiame viešbutyje „Vanagupė” buvo rengiami ir mokslinėmis konferencijomis pavadinti renginiai. Kodėl ir kaip Palanga buvo priskirta prie Šiaulių regiono, niekas nepaaiškino.
Neoficialiai kalbėta, kad dalis žaidynių programos į kurortą iškeliavo, nes susiriejo organizatoriai K.Petraitis ir Gintautas Vileita.
Viešosios įstaigos įstatuose nėra punkto apie žaidynių pobūdžio pokyčius, jei kiltų nesutarimų vadovų štabe.
7. Sportas ar kultūros festivalis?
Žaidynių organizatoriai ne vienus metus kalbėjo, kokia tai bus iškili sporto šventė. Iš pradžių tikinta, jog šiam pasaulinio masto renginiui iš biudžeto reikėtų net 47 mln. litų, nes Lietuvą užplūs 15–20 tūkst. sportininkų.
Šie skaičiai pamažu menko, o organizatorių kalbose vis dažniau pradėti minėti ir kultūros renginiai.
Taip į TAFISA žaidynių programą buvo įtraukti tradiciniai viso regiono renginiai – antrąjį dešimtmetį Pakruojyje vykstantis folkloro festivalis „Žiemgala”, daugiau kaip dešimtmetį rengiamas Klojimo teatrų festivalis Kurtuvėnuose (Šiaulių r.), tradicinis Radviliškio rajono moksleivių festivalis „Olimpiečiai tarp mūsų”, kelmiškių šventė „Linas”, kiti reginiai.
Pasisavinta ir „Lietuvos ryto” fotografų surengta paroda apie žygius žemaitukų veislės žirgais „3000 kilometrų istorijos”. Svetimas idėjas ir darbus kaip savo pateikę organizatoriai didžiavosi net 127 renginių programa.
8. Kaip ieškota rėmėjų?
Išskirtiniu renginiu tituluotų žaidynių organizatoriams ypač sunkiai sekėsi tai įrodyti privačioms įmonėms.
Prieš pat žaidynes paaiškėjo, kad kelerius metus triūsus iš rėmėjų pavyko pritraukti tik 85 tūkst. litų.
Šis skaičius nublanksta prieš išlaidas žaidynių direktoriui išlaikyti – vien šįmet K.Petraičio darbas viešajai įstaigai kainuos per 108 tūkst. litų (į sumą įskaičiuoti mokesčiai, atostogpinigiai).
Viešajai įstaigai K.Petraitis vadovauja nuo 2009 m., o darbuosis iki pat šių metų pabaigos.
2012-ųjų atlyginimų mokos fondą sudaro 819 tūkst. litų.
9. Kaip tampama aiškiaregiais?
Prieš žaidynes kilo skandalas dėl organizatorių surengto viešojo maitinimo konkurso. Dar iki konkurso kalbėta, jog pelningas užsakymas atiteks su naktiniu klubu „Martini” ar Šiaulių arenos valdytoju susijusiai įmonei.
Iškalbinga detalė buvo ir pačioje žaidynių programoje – nurodyta, kad svarbių asmenų priėmimas vyks Šiaulių arenos bare „Battery”.
Paaiškėjo, kad „Lietuvos ryto” šaltiniai buvo teisūs – konkurso laimėtoja pripažinta bendrovė „R.G.Pramogos”, kurios savininkui Redui Misiuliui priklauso naktinis klubas „Martini”, arenoje veikiantis baras „Battery”.
Maitinimo konkurso sąlygose buvo nurodytas valgiaraštis, kokio nebuvo matę net olimpinių žaidynių dalyviai.
Vienam asmeniui reikėjo pasiūlyti 15 rūšių šaltųjų užkandžių, 9 rūšių karštųjų patiekalų, 3 rūšių valgių vegetarams, 2 rūšių desertų, 3 rūšių kavos, arbatos ir sulčių, konjako, brendžio, viskio, 3 rūšių vyno.
10. Kodėl slėpė geradarius?
Praėjusį antradienį Šiaulių arenoje oficialią žaidynių pabaigą furšetu, į kurį neįleisti be atlygio triūsę savanoriai, paminėję organizatoriai vietos išrinktiesiems surengė dar vieną pokylį.
Šiaulių įtakingieji buvo pakviesti 16 valandą atvykti į naktinį klubą „Martini”. Čia buvo sutemptos dėžės dovanų, vaišėmis nukrauti stalai.
Darbo valandomis ant naktinio klubo laiptų būriavęsi veikėjai suglumo pamatę žurnalistus: vieni puolė slėptis, kiti suskubo skambinti telefonais. Ar ne dėl to puotoje nepasirodė aukščiausi Šiaulių politikai?
Fotografai užfiksavo į pokylį atvykstančius Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotoją Vincą Urbonavičių, Šiaulių universiteto prorektorių Juozą Pabrėžą, Šiaulių miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėją Gintarą Jasiūną, jo pavaduotoją Ramutę Pilypienę, Šiaulių visuomenės centro direktorių Krizentą Kamenecką, Šiaulių kultūros centro direktorių Virginijų Stonkų, Kurtuvėnų regioninio parko direktorių Rimvydą Tamulaitį, būrį biudžetinių įstaigų atstovų.