Vėlų pirmadienio vakarą iš Kauno į Palangą R. Javtokas grįžo su prastomis naujienomis: Kauno klinikose atlikus išsamius tyrimus paaiškėjo, kad kairioji jo pėda patyrė stresinį lūžį.
Tai reiškia, kad jei krepšininkas sportuos toliau, pėda neišvengs ir realaus lūžio.
Medikų priesakas – trys savaitės su specialiu įtvaru ir pusantro mėnesio reabilitacijos, todėl 32 metų R. Javtokas olimpiados krepšinio rungtynes stebės ne Londone, o prie televizoriaus.
„Aukštaūgiai krepšininkai neretai turi panašių bėdų dėl pėdų, – tvirtino rinktinės fizinio rengimo treneris Evaldas Kandratavičius. – Tokią traumą turėjo ir Marijonas Petravičius, ir Žydrūnas Ilgauskas.
Aukštų žmonių pėdos turi atlaikyti labai didelį svorį – nusileidus po šuolio svoris padidėja septynis kartus.
Jei krepšininkas sveria 100 kilogramų, po šuolio jo pėdoms tenka atlaikyti 700 kg.”
Gamina specialų įtvarą
Į Palangą R. Javtokas grįžo atsisveikinti su bendražygiais ir perduoti kapitono raiščio.
Bet galiausiai nutarė likti iki stovyklos pabaigos. Venesueloje iškovojusi olimpinį kelialapį Lietuvos rinktinė susirinko pajūryje, ir šiandien po rytinės treniruotės ten baigiasi pirmasis pasirengimo olimpiadai etapas.
Išvykdamas R. Javtokas jau turės specialų kojos įtvarą, kurį privalės nešioti tris savaites. Palangoje jo koja trumpam buvo aplieta gipsu ir pagal pėdos formą bus pagamintas lengvas plastikinis įtvaras.
Nešiodamas šį įtvarą vidurio puolėjas galės apsiauti batus ir vaikščioti, tačiau tas tris savaites jam draudžiama sportuoti. Tiesa, specialius pratimus pėdai stiprinti R. Javtokas galės atlikti.
Po trijų savaičių prasidės krepšininko reabilitacija, kai koja gaus didesnį krūvį, ir daktarai viliasi, kad per porą mėnesių traumuota pėda turėtų visiškai sugyti.
Skausmas – nepakeliamas
Pirmadienio rytą Klaipėdoje, kur krepšinio salėje treniruojasi rinktinė, R. Javtokas, apmuturiavęs kairiąją pėdą specialiu tvarsčiu, mėtė į krepšį tikėdamasis, kad skausmai netrukus praeis ir jis dar galės nuvykti į trečiąją savo olimpiadą.
Jis dalyvavo 2004-ųjų Atėnų ir 2008 metų Pekino olimpinėse žaidynėse, per kurias su rinktine pateko į pusfinalį.
2001 m. per oficialias varžybas Lietuvos rinktinėje debiutavęs R. Javtokas nuo tada beveik kasmet atvykdavo į nacionalinę komandą ir su ja iškovojo ne vieną svarbią pergalę.
„Kol kviečia, tol važiuoji, – teigė krepšininkas. – Žinoma, po vasaros su rinktine klubų sezonas labai prailgsta.
Bet jau įpusėjus sezonui vėl pasiilgsti tos draugijos, tų vyrų, tos rinktinės atmosferos.”
Rinktinės kapitonas garsėja ne tik gebėjimu reikiamu momentu sutelkti komandą, bet ir pakantumu skausmui.
„Skausmas išties turėjo būti didžiulis, nes paprastą skausmą Robertas pakęsdavo. Viskas prasidėjo dar Venesueloje, kai jis timptelėjo čiurną. Nors čiurnos patempimas ir stresinis lūžis – skirtingos traumos, manau, viena su kita susiję.
Skausmą mėginome malšinti įvairiomis priemonėmis, leidome vaistus, bet jei jau Robertas sakė, kad skauda, negaliu žaisti, reikia manyti, kad skausmas buvo milžiniškas”, – teigė Vytenis Trumpickas, Lietuvos rinktinės gydytojas.
Kitokio stiliaus žaidėjas
Liepos 20 dieną – jau šią savaitę – Lietuvos krepšinio rinktinės treneriai turi paskelbti galutinį komandos dvyliktuką. To reikalauja olimpinių žaidynių taisyklės.
Nors lietuviai olimpiadą pradės tik liepos 29-ąją ir per tą laiką dar gali daug nutikti, keisti komandos sudėtį treneriai jau galėtų tik gavę žaidynių rengėjų leidimą, atlikę ne vieną sudėtingą procedūrą.
Pirmadienio pavakare prie rinktinės prisidėjo iš JAV skubiai iškviestas Antanas Kavaliauskas.
„Kai neliko Roberto, keisis mūsų gynyba, – neslėpė Kęstučio Kemzūros asistentas Donaldas Kairys. – Žaidžiant vienas prieš vieną Robertą vargu ar kas galėjo apeiti, dėl R. Javtoko traumos atsivėrusią skylę mums reikės kompensuoti komandiniais veiksmais.
Žaidėjai gindamiesi turės kitaip užsiimti pozicijas, kad neleistų įmesti varžovams kamuolio po krepšiu. Panašiai gynėmės per atrankos rungtynes su Puerto Riku, kai reikėjo saugotis varžovų „centro” Peterio Ramoso ir šį darbą gerai atliko Darius Songaila.”
Nuo šiol didesnė atsakomybė teks Jonui Valančiūnui – pernykščiam pasaulio jaunimo čempionui, kuriam – vos dvidešimt ir kuris pirmą kartą vyks į olimpines žaidynes.
A.Kavaliauskas rinktinėje, matyt, irgi nebus statistas.
„Antanas – fiziškai stiprus, turintis neblogų judesių ir galintis gerai pasistumdyti po krepšiu”, – sakė R. Javtokas.
„Nežinau, ar Antano rankos tokios pat ilgos kaip Roberto, bet A.Kavaliauskas turi savų būdų, kaip susitvarkyti su gynybos užduotimis: jis turi tvirtą kūną ir žino, kaip užimti gerą poziciją, todėl žaisti prieš Antaną – gana sunku”, – tvirtino D.Kairys.
Prieš išvyką į Londoną Lietuvos rinktinė gali dar labiau pasikeisti, palyginti su komanda, kuri Venesueloje iškovojo kelialapį į žaidynes.
Su rinktine Palangoje intensyviai treniruojasi ir traumas jau visiškai išsigydę Renaldas Seibutis ir Simas Jasaitis.