Lietuvos krepšinio rinktinės štabas į Londoną vešis šią vasarą patikrintus žaidėjus.
Nors dėl traumos iškritus Robertui Javtokui mūsų šalies komanda liko su vieninteliu aukštesniu nei 210 cm ūgio žaidėju, Joną Valančiūną aikštėje treneriai numato keisti Dariumi Songaila arba Antanu Kavaliausku.
„Bendras planas atrodo taip”, – sakė rinktinės trenerio asistentas Robertas Kuncaitis.
Kęstučio Kemzūros dešinioji ranka vakar paaiškino „Lietuvos rytui”, kodėl atsivėrus spragai po krepšiais nuspręsta nebeliesti kitų aukštaūgių.
– Pirmadienį, dar nežinodamas galutinių R.Javtoko tyrimų rezultatų, K.Kemzūra sakė, kad D.Motiejūnas atvažiuotų į rinktinę kilus kritinei situacijai. Ar dabar situacija yra kritinė? – „Lietuvos rytas” paklausė R.Kuncaičio.
– Ir taip, ir ne. Robertas mums buvo svarbus ir sužinojus, kad jis negalės mums talkinti Londone, mūsų kortos susijaukė.
Kita vertus, mes jau anksčiau galvojome, ką daryti, jei jis negalėtų žaisti.
Traumą vidurio puolėjas patyrė Venesueloje, tik mes ilgai nežinojome, kiek visa tai rimta.
Paskambinome A.Kavaliauskui ir D.Motiejūnui.
A.Kavaliauskas sutiko atvažiuoti bet kokiomis sąlygomis. Sakėme, kad galbūt jis padėtų mums treniruotėse savaitę. O jei būtų blogai R.Javtokui, tada galėtų pakovoti ir dėl vietos olimpinėje sudėtyje.
D.Motiejūnui apsispręsti buvo sunkiau, nes jis galva buvo paniręs į NBA vasaros lygą.
– Ar iš D.Motiejūno išgirdote konkretų atsakymą?
– Kai K.Kemzūra su juo kalbėjosi, mes dar nežinojome R.Javtoko traumos priežasties.
Jei būtume pažadėję Donatui, kad jis tikrai bus rinktinės narys, jis turbūt būtų sėdęs į lėktuvą ir atskridęs. Bet tuo metu mes garantuoti negalėjome.
– Ar paaiškėjus, kad R.Javtokas tikrai nežais Londone, skambinsite D.Motiejūnui?
– Svarstėme, kaip elgtis. Tačiau dabar viskas būtų painu.
Antanas jau buvo mėnesį su komanda, jis viską žino.
Pasikvietus Donatą tikriausiai būtų nervų visiems. Įmesti į žaidimą naują žmogų likus 9 dienoms iki olimpiados nėra paprasta. Tuo labiau kad jis dažniausiai žaidžia sunkiojo puolėjo pozicijoje, o mums labiau reikia vidurio puolėjo.
Įmetus Donatą į kitą poziciją arba pastūmus Liną Kleizą ar Paulių Jankūną iš sunkiojo puolėjo pozicijos kiltų šiokia tokia sumaištis.
Viską apsvarstę nutarėme, kad Roberto vietą tegu užima kitas šios pozicijos žaidėjas.
– Ar A.Kavaliauskas yra tipiškas vidurio puolėjas?
– Taip. Kartais jis gali tikti į sunkiojo puolėjo poziciją, nes sugeba pataikyti iš toliau. Bet savo sudėjimu ir noru žaisti baudos aikštelėje jis geriausiai tinka kaip vidurio puolėjas.
– Ar J.Valančiūną „centro” pozicijoje keis D.Songaila ir A.Kavaliauskas?
Juk 2010 metų pasaulio čempionate šioje pozicijoje R.Javtoką keisdavo ir Paulius Jankūnas.
– Šiemet D.Songaila mums labai padėjo Venesueloje – ypač mače su Puerto Riku. Jis iš tiesų įrodė, kad gali rungtyniauti kaip vidurio puolėjas.
Kiekvieną dieną treniruotėse mes matome, kad jis gali gerai gintis nuo aukštesnio ir galingesnio žaidėjo. Esame numatę, kad reikalui esant jis bus metamas į kovą po krepšiais.
O trečiasis vidurio puolėjas galėtų būti A.Kavaliauskas.
Tai nėra galutiniai sprendimai, nes sudėtį turime patvirtinti iki liepos 20 dienos.
Kiekvieną vakarą su treneriais ilgai diskutuojame ir dar visko gali įvykti, tačiau bendras planas atrodo taip.
– Ar diskutuojant jums nekilo minčių paskambinti broliams Lavrinovičiams arba vienam jų?
– Ne. Šis traukinys jau nuvažiavo.
Mes nebegalėtume jų registruoti, nes išplėstinis kandidatų sąrašas jau nusiųstas. Be to, nežinia, kokios sportinės formos jie yra šiuo metu.
– Ar dabar nesikremtate, kad brolių į rinktinę nekvietėte anksčiau?
– Olimpinio atrankos turnyro data vertė mus jau birželio pradžioje turėti rinktinės branduolį – 15 žaidėjų, iš kurių lipdysime komandą. Laiko turėjome nedaug.
Dabar verkti vėlu. Be to, juk iškovojome olimpinį kelialapį.
Manau, kad į Venesuelą vykę žaidėjai buvo verti ten žaisti.
– Ar manote, kad su rinktine ilgai dirbęs A.Kavaliauskas turi ir didesnę moralinę teisę vykti į olimpiadą, nes šią vasarą daugiau atidavė rinktinei ir rodė mažiau asmeninių ambicijų nei D.Motiejūnas?
– Galbūt. Jeigu D.Motiejūnas nuo pat pradžių būtų rodęs išskirtinį norą, galbūt viskas būtų buvę kitaip.
Mes nuoširdžiai jį suprantame. NBA kontraktas išties yra labai svarbu.
Jis pasirinko tokį kelią, ir mes gerbiame tokį sprendimą.