Jei būsite geri, ir vandens prileisime.
Senas vaikiškas plaukikų anekdotas nėra juokingas, kai kalbama apie baseinų būklę Lietuvoje.
Pirmadienio vakarą Londono olimpinėse žaidynėse 15-metės R. Meilutytės iškovoto aukso medalio spindesys negali paslėpti tamsiosios mūsų šalies plaukimo pusės – baseinų.
„Lietuvoje baseinai – kaip senos automobilių padangos, – sakė pirmasis R.Meilutytės treneris Giedrius Martinionis. – Jie renovuojami, bet anksčiau ar vėliau reikės naujų.”
„Galbūt dabar ledai pajudės”, – po pirmojo olimpinio medalio per nepriklausomos Lietuvos plaukimo istoriją vylėsi Plaukimo federacijos generalinis sekretorius Gintautas Bartkus.
Veikia kaip tiksinti bomba
Šiuo metu Lietuva turi vieną olimpinę čempionę ir vieną tarptautinius standartus atitinkantį baseiną.
„Jei ne 50 metrų baseinas Alytuje, situacija būtų tragiška.
Lietuvos čempionatus turėtume rengti kaimyninėse šalyse”, – pabrėžė G .Bartkus.
Vieno Lietuvos plaukimo federacijos vadovų teigimu, priskaičiavus sporto kompleksų baseinus su pirtimis, padėtis neatrodo prasta. Tačiau realiai vietų, kur vaikai galėtų plaukioti, nėra daug.
Vilniuje yra vienas 50 metrų Lazdynų baseinas, kuris keliems mėnesiams jau buvo uždarytas dėl avarinės stogo būklės. Nors paskui baseinas vėl įsileido lankytojus, surūdiję vamzdynai, prakiuręs stogas nevirto naujais ir baseinas toliau veikia kaip tiksinti bomba.
„Šį baseiną vėl reikėtų uždaryti remontui, bet tada plaukikai pusmetį neturėtų kur treniruotis”, – išeities nematė G. Bartkus.
Sostinėje yra dar du nedideli 25 metrų baseinai, bet visi norintys plaukti vaikai juose netelpa.
Pavyzdžiui, Vaikų ir jaunimo centras abonementus išparduoda akimirksniu.
Daugiau vaikų telpa senajame Lazdynų baseine, bet jiems ten irgi ankšta – jaunieji plaukikai treniruojasi susigrūdę po 15–20 viename takelyje.
Anglijoje sąlygos kelia pavydą
Kaunas šiuo metu neturi nė vieno veikiančio 50 metrų baseino, ir plaukimo mėgėjai yra išsibarstę po keturis 25 metrų baseinus.
Viename jų – Šilainių – plaukti išmoko R.Meilutytė, prieš dvejus metus paskui savo šeimą išvykusi gyventi ir treniruotis į Angliją.
Šilainių baseinas – ankštas, ir jei plaukikai galėtų atsistoti ant vandens, jie tikriausiai pasiektų lubas.
„Mūsų baseinas griūva ir jam reikėtų rekonstrukcijos, – neslėpė G. Martinionis. – O dar geriau turbūt būtų nugriauti ir pastatyti naują.”
Šis Šilainių baseine tebedirbantis plaukimo treneris pirmasis pasitiko R.Meilutytę, kai vedama močiutės ji pirmą kartą atėjo į baseiną 2003 metais.
Įspūdingų duomenų – vikri, staigi, greita, plačių pečių, didelių delnų ir pėdų – mergaitė 7 metus plaukiojo menkai apšviestame baseine, kol 2010 metais emigravo į Angliją.
Ten R.Meilutytė treniruojasi kitokiomis sąlygomis.
Plimuto koledžas turi savo 25 metrų baseiną, o šalia, investavus 46 mln. svarų, pernai išdygo naujas sporto kompleksas su 50 metrų baseinu.
„Žinoma, bazė turi daug įtakos, – neslėpė G.Martinionis. – Šviesiame moderniame baseine maloniau treniruotis.”
Anykščiuose gera, bet ankšta
Klaipėdoje yra du 25 metrų baseinai. Tiek pat veikia ir Šiauliuose.
Po vieną tokio ilgio baseiną turi Panevėžys ir Marijampolė.
Kiek šviesesnė padėtis mažesniuose miestuose. Anykščiuose, Utenoje, Telšiuose, Mažeikiuose, Kėdainiuose, Ignalinoje ir Pasvalyje yra 25 metrų baseinai, dauguma jų nauji arba rekonstruoti.
„Anykščių baseinas – tikrai geras, neseniai restauruotas, – pasakojo Londono olimpinių žaidynių dalyvis Giedrius Titenis. – Vienintelis trūkumas – baseinas yra trumpas, 25 metrų.
Londone olimpinis baseinas – 50 metrų, tad pasirengimo metu teko vykti į stovyklas, kuriose treniravomės atitinkamo dydžio baseinuose.”
Vietoj vandens – medžiai
G.Bartkaus teigimu, mažesniuose Lietuvos miestuose plaukimo sąlygos nėra prastos, bet daugiausia potencialių meilutyčių, titenių ar janušaičių gali atsirasti didmiesčiuose.
Ypač Vilniuje, kuris anksčiau turėjo daugiau baseinų.
Sostinės centre veikusiame atvirajame „Žalgirio” baseine prieš 30 metų susidarydavo plaukimo mėgėjų spūstys.
Dabar, nors baseinas yra pačiame sostinės centre, jo dugne auga krūmai ir medžiai.
Šalia daug metų veikė ir uždarasis baseinas, taip pat priklausęs „Žalgirio” sporto draugijai, tačiau jo vietoje dabar stūkso didelis komercinis ir gyvenamasis pastatas.
Vytas Nėnius, ilgametis „Žalgirio” draugijos pirmininkas, žadėjo plaukikams, kad vietoj senųjų baseinų bus pastatyti nauji.
Bet pažadai nebuvo ištesėti. Ant brangios žemės buvę baseinai išnyko, nors abu stovėjo prie pat Lietuvos tautinio olimpinio komiteto būstinės.
Per keliolika metų Vilniuje nebuvo pastatytas nė vienas naujas baseinas.
Vasarą treniruotis – į Rygą
Sudėtinga šliuožti slidėmis ten, kur nėra sniego. Arba žaisti krepšinį be kamuolio.
Tačiau plaukikai ne pirmą vasarą leidžia neturėdami nė vieno veikiančio baseino.
Vasarą mažiau klientų sulaukiantys baseinai išvis užveria duris.
Todėl pastarąjį mėnesį treniruotis mūsų šalies plaukikai vyko į Rygą.
Ne vieną vasarą plaukimo pratybas į ežerus ar užsienio baseinus turėjo perkelti ir geriausi šalies penkiakovininkai.
Lietuvos plaukimo vadovai pavydžiai žvalgosi į baseinų tinklą kaimyninėse šalyse – Baltarusijoje, Latvijoje, Lenkijoje – ir stengiasi negalvoti apie dar skaudesnius skaičius.
„Jeigu neklystu, pagal baseinų ir šalies gyventojų santykį Lietuva 22 kartus atsilieka nuo Europos Sąjungos valstybių vidurkio, – kalbėjo G.Bartkus. – Reikėtų bendros strategijos, kaip būtų galima spręsti problemą, nes poreikis yra jaučiamas, ypač Vilniuje.
Ne tik Vyriausybė, bet ir miestų valdžia turėtų parodyti daugiau iniciatyvos šiuo klausimu.”
Kaunas ir Klaipėda bunda
Kauno ir Klaipėdos plaukikai turi vilties, kad ateityje jie galės startuoti naujuose moderniuose baseinuose.
„Girstučio” kultūros ir sporto rūmuose Kaune šiuo metu vykdoma rekonstrukcija – metų pabaigoje 50 metrų 8 takų baseinas turėtų pradėti veikti. Šalia didžiojo baseino bus įrengtas ir 25 metrų apšilimo baseinas.
Klaipėdoje naujas 50 metrų baseinas duris galėtų atverti 2014 metais, nes jau yra parengtas statybų projektas.
Laukia vaikų antplūdžio
Po Rolando Gimbučio įsimintino starto 2004 metų Atėnų olimpinėse žaidynėse plaukimo treneriai buvo pastebėję mokytis plaukti norinčių vaikų bangą.
Galima spėti, kad po R.Meilutytės auksinio starto Londone rugsėjo 1 dieną prie baseinų durų išsirikiuos šimtai vaikų.
Ką jiems pasiūlys plaukimo vadovai ir treneriai?
„Ateis rugsėjis, ir per savaitę Vilniuje surinksime visas grupes, – kalbėjo G.Bartkus. – Šimtai vaikų turbūt nepateks, nes visiems tiesiog neužteks vietos.”
