Vis dar be daiktų, pinigų, britų pareigūnų malonės, tačiau su viltimi dar pamatyti olimpiadą ir atgauti savo turtą. Petras Leščinskas, olimpiados sergėtojų rūstybę užsitraukęs dar žaidynių pradžioje, kai jiems užkliuvo aukštai iškelta aistruolio iš Lietuvos ranka, užuot stebėjęs rungtynes, yra priverstas varstyti teismų duris.
Trečiadienio rytą P. Leščinskas, lydimas ištikimiausių Lietuvos rinktinės aistruolių ir bendražygių, prie Temzės magistratų teismo įėjimo neramiai traukė vieną cigaretę po kitos. Netoli olimpinio parko esančiame teisme buvo svarstoma, ar atnaujinti nagrinėjimą bylos, pagal kurią 36 metų aistruoliui iš Lietuvos Londono teismas skyrė 2,5 tūkst. svarų sterlingų (apie 11 tūkst. litų) baudą už tai, kad mėgdžiojo beždžionės garsus, atliko nacistinius rankų judesius ir kitus rasinę neapykantą rodančius veiksmus.
„Mano skundas turėtų būti patenkintas, nes teismo sprendimas - absurdiškas. Viskas laužta iš piršto“, - prieš teismą kalbėjo P. Leščinskas.
Jį atlydėjęs sirgalių lyderis Tomas Balaišis-Sėkla tikino, kad visa ši istorija - išpūstas burbulas, kurio sprogimas nedavė jokios naudos, tik apkartino lietuvių aistruoliams olimpiadą.
„Teko kalbėtis ir su apsaugos vadovais, ir su policijos atstovais. Jie patys juokiasi iš tokio dalyko. Jie įsitikinę, kad buvo sukelta sumaištis, kai buvo parodyta ta pirmoji nuotrauka, kurioje tikrai nebuvo Petro. Reikėjo kažkam parodyti, kokie jie šaunūs ir pagavo „supernusikaltėlį“. Juokinga, tik gaila, kad pridarė žmogui tiek daug rūpesčių“, - piktinosi Lietuvos rinktinės aistruolių lyderis.
10-15 minučių turėjęs vykti teismo posėdis užtruko daugiau nei pusdienį. Paaiškėjo, kad Temzės magistratų teisme nėra bylos dokumentų, todėl posėdis buvo perkeltas į Stratfordo teismą, kuriame ir buvo skirta nuobauda P. Leščinskui.
- Kokia dabar jūsų padėtis? Ar galite eiti į olimpinį parką? - lrytas.lt paklausė P. Leščinsko.
- Apsauga man tik žodžiu pasakė, kad esu nepageidaujamas. Jokio raštiško sprendimo aš negavau. Bandysiu eiti, išvarys, tai išvarys. Neįsivaizduoju, kas bus.
- Ar jūsų dokumentai atsirado?
- Niekas neatsirado. Esu be dokumentų, be pinigų.
- Ką sako policijos pareigūnai?
- Oficialiai pareiškė, kad jie pamesti. O kaip yra iš tikrųjų... Kai buvau sulaikytas, telefonas buvo įjungtas, iš jo buvo skambinama į angliškus numerius. Apie tai niekas nešneka. Reikės aiškintis, kas juo naudojasi.
Keista, kad sako, jog dokumentai pamesti. Kai mane vežė į teismą, pats mačiau, kad asmeniniai daiktai buvo supakuoti į didelį maišą, mačiau, kad juos paėmė. Kas su jais atsitiko vėliau, nežinau.
- Pareigūnai sako, kad jie dingę ar kad jūs juos pametėte?
- Jie tikina, kad turi konvojaus, kurie priėmė tuos daiktus, parašus. O teismo atstovai tikina, kad jie negavo jokių daiktų. Atrodo, kad pakeliui viskas dingo. Gal juos išmetė, kai mane vežė? Nežinau.
- Esate be dokumentų ir pinigų. Kaip grįšite namo?
- Pinigai - ne bėda, pagelbėja draugai. Dėl dokumentų - darausi naujus, kad galėčiau grįžti į Lietuvą. Vaikščiojant po Londoną jie nelabai reikalingi.
- Su Lietuvos ambasada buvote susisiekęs?
- Kažkiek bendravome, ambasados atstovai informavo, kur ir kaip geriau ir lengviau pasidaryti dokumentus. Daugiau pagalbos sulaukiau iš draugų, jie čia viską organizavo. Nes aš pats tarsi ne savo vietoj, depresija buvo užklupusi. Visiškas absurdas.
- Sieksite, kad būtų panaikinta jums skirta bauda?
- Ne tik. Sieksiu visiško išteisinimo, juk jokios kaltės nėra. Mane informavo, kad bauda buvo skirta ne pagal tą straipsnį. Pagal tai, kuo mane kaltino, bauda turėjo siekti daugiausia 200-300 svarų sterlingų. O dabar - 2,5 tūkst. svarų. Atrodo, kad jiems reikėjo kažkokios sensacijos, kažką reikėjo padaryti, tai ir padarė.
