Jevgenijus Šuklinas po finišo lėtai yrėsi savo kanoja ir triumfuodamas laikė iškėlęs dešiniąją ranką į viršų. Žalios spalvos skarele su Lietuvos trispalve galvą užsirišęs 26 metų irkluotojas šeštadienio rytą savo šaliai padovanojo pirmąjį sidabro medalį.
Olimpinis debiutantas vienviečių kanojų 200 m distancijos varžybų finale distanciją įveikė per 42,792 sek. ir buvo antras. Čempionu tapo ukrainietis Jurijus Čebanas - jo laikas 42,291 sek., bronza atiteko rusui Ivanui Štylui (42,853 sek.) „Dar nesupratau, ką padariau. Kai paimsiu medalį į rankas, jį suspausiu delne, gal tada suprasiu. Iš karto po finišo galvojau, kad finišavau ketvirtas, bet lentelėje pamačiau, kad LTU - antroje vietoje. Tada pagalvojau „vau!“. Ir nusirito akmuo“, - po finišo lrytas.lt sakė J. Šuklinas.
Ilgai svarbiausios akimirkos laukti nereikėjo. Praėjus pusvalandžiui po finišo ant plačios J. Šuklino krūtinės suspindo sidabro medalis. Lietuvos olimpietis, kaip ir žadėjo, tvirtai jį suspaudė ir plačiai šypsodamasis stebėjo, kaip šalia Iton Dornio kanalo į viršų kyla trispalvė.
Tiesa, J. Šuklinas iš karto negalėjo palikti Iton Dornio kanalo - sportininkas daugiau nei valandą užtruko dopingo kontrolėje.
- Jevgenijau, kaip jaučiatės iš karto po finišo? - lrytas.lt paklausė J. Šuklino.
- Čia buvo mano svajonė. Sunku dabar kalbėti, ką tik angliškai teko bendrauti (juokiasi). Iš pradžių buvo svajonė tik patekti į olimpines žaidynes. Čia buvo mano trečias bandymas patekti į olimpiadą. Galėjau jau ir į Atėnų olimpiadą papulti, bet susirgau.
Lengva nebuvo, nes turėjau traumų, padarėme tyrimus, rado išvaržą, galvojome daryti operaciją, bet laiko buvo mažai. Peties skausmas neduoda ramybės, bet turime gerą masažuotoją.
Kai atvažiavau olimpiadą, tikslas buvo patekti į finalą, o kai ten patekau, supratau, kad galiu kovoti toliau. Šiandien galbūt pasisekė, o gal ir pats gerai buvau pasiruošęs. Irklavome šiek tiek ilgiau, nes plaukėme prieš vėją. Mano svoris - 100 kg, todėl sunku startuojant prieš vėją išjudinti valtį. Bet startas buvo geras, buvau priekyje, nereikėjo varžovų vytis. Labai stipriai plaukė ukrainietis (J. Čebanas - red.), bet gerai, kad užteko jėgų.
- Šioks toks apmaudas, kad neiškovojote aukso, yra?
- Aišku, kad yra. Visada norisi kuo geriau. Būna, kad praplauki, laimi aukso medalį ir galvoji, kad galėjau dar geriau pasirodyti, pusę korpuso laimėti. Ne 10 cm, o užtikrintai. Niekada nebūna taip, kad atsisėdi ir galvoji, kad aš geriausias. Visada analizuoji savo klaidas ir po truputėlį jas taisai.
Bet šiandien labai džiaugiuosi - Lietuvai labai reikėjo šio medalio. Visagine išleistuvės į olimpiadą buvo labai smagios, išvažiavau geros nuotaikos, todėl norėjosi irklavimui padovanoti medalį. Vakar "Facebook" pažiūrėjau, kiek draugų mane palaiko, stebi varžybas. Reikėjo pasistengti.
- Kirtęs finišo liniją supratote, kad iškovojote sidabro medalį?
- Ne. Kažkodėl pagalvojau, kad esu ketvirtas. Labai sunku iš karto pamatyti, kelintas finišuoji. Supratau, kad tikrai pralaimėjau ukrainiečiui, o su visais kitais finišavau lygiai. Po to ekrane pamačiau savo ženkliuką LTU ir akmuo nusirito.
- Prieš startą labai jaudinotės?
- Žinoma. Visą gyvenimą atiduoti sportui ir kai prieš startą atsistoji, suvoki, kad turi 40 sekundžių ir viskas - kitos galimybės galbūt gyvenime nebus. Pulsas buvo toks, koks būna po treniruotės (juokiasi). Čia adrenalinas, bet tai gerai - taip ir turi būti.
Tiesa, iš vakaro galvojau, kad ilgai neužmigsiu, bet užmigau greitai. Psichologiškai po atrankinių varžybų ir pusfinalių buvau pavargęs. Bet olimpiadoje dalyvauju pirmą kartą ir labai patiko. Dabar dar stipriau sportuosiu, kad pagerinčiau šį rezultatą. Ukrainietis ukrainietis J. Čebanas Pekine buvo trečias, o dabar - pirmas. Gal ir man taip bus (juokiasi).
- Kokie planai po olimpiados?
- Dabar reikia gerai pailsėti. Ir svorio numečiau - kiekvieną dieną po kilogramą numesdavau. Buvo 108 kg liko 102 kg. Reikia gerai pavalgyti, išsimiegoti, viską apgalvoti, susitikti su draugais. Bet greitai čia viskas praeis ir - toliau sportuoti. Kol dar sveikata leidžia, yra noras ir motyvacija, sportuosiu toliau.
- Už sidabro medalį gausite 200 tūkst. litų premiją.
- Mano didžiausias turtas - medalis. Aišku, pinigai reikalingi, nėra kalbos, bet man labai reikėjo šito medalio. Visose varžybose vis kažko pritrūkdavo, vis nelaimėdavau, todėl prasidėjo šnekos, kad jau nevertas ir praėjo mano laikas.
Prieš 9 metus pasaulio jaunių čempionate Japonijoje prasidėjo mano karjera ir tada pasidariau tokia šukuoseną (rodo šviesiai nudažytus plaukus - red.) ir dabar, plaukdamas olimpiadoje, galvojau, kad ir čia padės (juokiasi). Reikėjo išnaudoti viską (juokiasi).
