Galbūt ši mergaitė taps Londono olimpinių žaidynių veidu?
Giedro veido, išpūstažandė, drovaus užverkto žvilgsnio šviesiaplaukė, kuri žengdama prie apdovanojimų pakylos kramtė lūpas.
O gal kita? Azijietiškų veido bruožų, berniukiškos šukuosenos, draugiška, pasitikinti savimi. Ji – irgi plaukikė, į kurią iki tos dienos niekas nekreipė dėmesio, bet dabar žino pusė pasaulio.
15-metė Rūta Meilutytė iš Lietuvos ar 16-metė Ye Shiwen iš Kinijos?
Ar egzistuoja doras sportas?
Olimpinės žaidynės buvo sukurtos pasaulio jaunimui. Bet jau seniai geriausi profesionalai susirenka po penkiais žiedais, kurie tarsi koncerno logotipas kabo virš stadionų ir salių.
Nepaisant to, daugelis laikosi senos idėjos – amžinos olimpinių žaidynių esmės. Niekas šio noro nepatenkina taip stipriai kaip jauni ir netikėti nugalėtojai.
Žaidynių rengėjai trokšta pasaulio vunderkindų, kad savo olimpinį judėjimą išlaikytų švarų, jų trokšta ir žiūrovai, nes nenori prarasti tikėjimo, kad dar esama ko nors tyro ir švaraus – tokio kaip nesugadintas doras sportas. Nugalėtojų, kurių niekas kitas neskatina, – tik talentas, valia, darbštumas.
Londono olimpinio parko „Aquatics” centras buvo pilnutėlis, iš stačiai kylančių eilių žmonių žvilgsniai buvo nukreipti į baseiną, žvilgantį kaip pramogų scena.
Jiems kartais buvo sunku patikėti tuo, ką teko pamatyti.
Pakeitė žaidynių istoriją
Tą vakarą, kai nuo savo varžovių atsiplėšė Ye Shiwen ir R.Meilutytė, žiūrovai pradžioje šaukė ir džiūgavo, po to stebėjosi, o galiausiai juos apėmė abejonės: kaip tai gali būti?
R.Meilutytė 100 metrų plaukimo krūtine rungtyje plaukė dviem sekundėmis greičiau nei pavasarį: finale distanciją įveikė per 1 min. 5,47 sek.
Ye Shiwen ne tik laimėjo 400 metrų plaukimo kompleksiniu būdu rungtį, bet ir sugebėjo paskutinius 50 metrų laisvuoju stiliumi įveikti greičiau negu tą pačią dieną plaukęs olimpinis čempionas Ryanas Lochte.
Ye Shiwen pakeitė olimpinių žaidynių istoriją – tai buvo pirmasis kartas, kai moteris pranoko čempionu tapusį vyrą.
„Tai neįtikėtina – juk ji mane pralenkė”, – stebėjosi olimpinis čempionas, kuris šiuos 50 metrų laisvuoju stiliumi įveikė per 29,1 sek., o kinė – per 28,93 sek.
Reikalauja paaiškinimų
Londono olimpinės žaidynės į pirmuosius žiniasklaidos puslapius išplukdė naujų, dar nežinomų veidų ir pasėjo abejonių tuo, kas ten rašoma.
Geriausi aukšto meistriškumo atletų laimėjimai kelia klausimų ir reikalauja paaiškinimų. To neišvengia nė vienas atletas.
Diskusijos prasidėjo taip staiga dėl to, kad pirmieji aukštą meistriškumą pademonstravę atletai – vaikiškos išvaizdos ir sudėjimo.
R.Meilutytė ir Ye Shiwen – greičiau mažos ir laibos. Užuot kone su jėga stūmusios vandenį, jos, rodos, lengvai plaukė nuo vienos atkarpos iki kitos.
Tai itin patraukia dėmesį, nes šios sporto šakos įvaizdį ilgą laiką kūrė storabalsės moterys su barzdos pėdsakais ir plačiomis strėnomis.
Bet labiausiai stebina tai, kad šios mergaitės greitesnės, nei anksčiau buvo steroidų pripumpuoti monstrai.
Kinai nebijo kalbėti
Kai antrąjį aukso medalį iškovojusi Ye Shiwen vėl sėdėjo priešais žurnalistus, jos pasiektą rezultatą vienas amerikiečių treneris pavadino neįmanomu ir nuklydo į dopingo paženklintą moterų plaukimo praeitį, bet, žinoma, nepaminėdamas nė vienos amerikietės.
Ye Shiwen buvo paklausta, ar ji kada nors vartojusi dopingą.
„Niekada”, – atsakė kinė.
Ye Shiwen pasakojo, kiek daug ji treniruojasi, ir atkirto, kad „truputį negražu” įtarti ją, o ne medalių laimėtojas iš kitų šalių.
Krinta į akis tai, kad kinai nebevengia diskusijos, pasigirdus blogam žodžiui „dopingas”.
Prieš Pekino olimpines žaidynes kinai slapstėsi, o amerikiečiai ir australai laimėjimus grindė treniruočių metodika, darbu ir valios stiprybe.
Londone kinai elgiasi kitaip. Tautos spaudimas, kurį jie jautė Pekine, atrodo, atslūgo.
Viena plaukikė pasakojo, kad po ginčo pakeitė savo trenerį, kita sakė, kad apsilankius Australijoje jai tapo aišku, kokia sustingusi ir bukaprotiška esanti kiniška treniruočių sistema.
Mokslininkas abejoja
Tad pamažėle blėsta vaizdas apie plaukimo robotus, kurie leidžia su jais daryti viską.
Naujieji čempionai nebeatrodo kaip žmonės mašinos.
Nevaržomo anabolikų dopingo vartojimo laikai jau liko praeityje, o tai, kad normaliai atrodančios mergaitės laimi, netgi galima paaiškinti.
Nesistebi jų aukšto meistriškumo rezultatais ir Mainco (Vokietija) sporto medicinos specialistas 39-erių Perikles Simonas. Pasak jo, plaukimo rungties metu svarbų vaidmenį atlieka vanduo ir plaukikės figūra.
Iki vėlyvojo brendimo mergaitės turinčios geriausias kūno proporcijas.
Dėl treniruočių kūnas esąs gerai susiformavęs, bet klubai dar siauri ir dėl to tinkami vandens tėkmei. Bet jeigu klubai išplatėja, didėja vandens pasipriešinimas. Tai gali būti azijiečių plaukikių pranašumas: jų klubai lieka siauri.
Kad nepasitaiko suktybių, P.Simonas labai abejoja.
„VDR, kai kurių Vakarų valstybių nesąžiningi treneriai ne be priežasties duodavo dopingo vaikams”, – sako jis.
Mat tuomet sausgyslės ir sąnariai dėl sustiprėjusios raumenų jėgos tapdavo pajėgesni.
„Yra įrodymų, kad žmonės labai skirtingai reaguoja į vaistus. Tai gali stumtelėti į priekį rezultatus”, – sako Mainco sporto medicinos specialistas P.Simonas.
Tas, kurį paveikia minimalios dozės, veikiausiai rizikuos apgauti, nes jam reikia mažiau baimintis dopingo kontrolės ir šalutinio poveikio.
„Kas gi šioje laimėjimų viršūnėje apskritai švarus?” – klausia P.Simonas.
Nauja Amerikos žvaigždė
17-metę amerikietę Melissą Franklin visi pažįsta tik kaip Missy. Ją, kaip Ye Shiwen ir kitas, būtų galima įtarti dopingo vartojimu.
Iš Kalifornijos kilusi Missy būdama 16-os tapo triskart pasaulio čempione, Londone laimėjo auksą 100 ir 200 m plaukimo nugara rungtis, o dar tris medalius pridėjo estafečių varžybose.
Ji per spaudos konferenciją atrodė taip, lyg būtų atėjusi iš koledžo pobūvio. Ausyse – perlai, savo ilgus tamsius plaukus buvo sukėlusi į išmoningą kuodelį.
„Aš buvau taaaip susijaudinusi”, – kartojo ji dažnai ir garsiai.
Amerikiečių reporterių klausimai skambėjo kaip komplimentas, ir į juos Missy reagavo didelėmis akimis, plačia šypsena ir trumpu susižavėjusiu linktelėjimu. M.Franklin jau įsijautė į savo, naujos Amerikos plaukimo žvaigždės, vaidmenį.
Žodžio „dopingas” niekas nepaminėjo.
Amerika, kaip mažytė Lietuva, įsimylėjo savo supermergaites. Visame pasaulyje taip nutinka jaunoms olimpinių žaidynių sportininkėms, ir visada pagal tą patį pavyzdį: tauta, netikėtai pamačiusi savo šalies vaiką televizijos ekrane, tvirtai paima jį į savo glėbį.
Šlovė slegia paauglius
Didžioji Britanija taip pasielgė su šuolininku į vandenį, jauniausiu britų olimpinės rinktinės Pekine nariu 14-mečiu Tomu Daley.
Vokietija per 2004-aisiais vykusias Atėnų olimpines žaidynes pamilo tuomet 16-metį riestanosį, akinius nešiojantį gimnastą Fabianą Hambucheną.
Bet labiausiai vokiečių tautos meilė buvo įsiliepsnojusi 1992-aisiais, kai 14-metė plaukikė Franziska van Almsick iškovojo bronzą ir sidabrą Barselonos žaidynėse.
Bet ji greičiau pasiekė paauglystės amžių, nei daugelis tai norėjo pripažinti. F.van Almsick buvo perkrauta lūkesčiais ir stengėsi juos pateisinti.
Ji mėgavosi žvaigždės vaidmeniu, tačiau kartu atrodė, kad jo ir nepakenčia.
F.van Almsick niekada netapo olimpinių žaidynių nugalėtoja. 2004 metais po Atėnų olimpiados plaukikė atsisveikino su didžiuoju sportu.
R.Meilutytė – mergaitė iš Lietuvos – po savo olimpinės pergalės greitai dingo iš plaukimo baseino. Ji atrodė sumišusi ir sutrikusi.
Viena aišku – šlovės našta vaikams kartais gali būti ir per sunki.
