EUROLYGA 2023

Lietuvos penkiakovininkai žino kelią ant olimpinės garbės pakylos

Nemažai Londono žaidynėse dalyvavusių sportininkų jau atsisveikino su olimpinėmis arenomis ir grįžo namo. Tuo tarpu šiuolaikinės penkiakovės atstovams startų teko laukti iki paskutinio žaidynių savaitgalio – šios sporto šakos medaliai bus išdalinti tik šeštadienį ir sekmadienį.

Pekine ant garbės pakylos kartu užlipo du mūsų šalies atstovai: A.Zadneprovskis – ant trečiojo laiptelio, E.Krungolcas – ant antrojo.<br>M. Kulbis
Pekine ant garbės pakylos kartu užlipo du mūsų šalies atstovai: A.Zadneprovskis – ant trečiojo laiptelio, E.Krungolcas – ant antrojo.<br>M. Kulbis
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Aug 12, 2012, 12:02 PM, atnaujinta Mar 17, 2018, 10:25 AM

Į kovą stos ir mūsų šalies sportininkai Justinas Kinderis, Gintarė Venčkauskaitė ir viena didžiausių Lietuvos olimpinių vilčių Laura Asadauskaitė. Jie turi iš ko imti pergalingą pavyzdį – mūsų šalies penkiakovininkai per dvejas praėjusias žaidynes laimėjo tris medalius. Stovėdami ant garbės pakylos į kylančią trispalvę žiūrėjo sidabru ir bronza apdovanotas Andrejus Zadneprovskis bei sidabru pasidabinęs Edvinas Krungolcas.

Šimto metų jubiliejus

Šiuolaikinei penkiakovei Londono olimpinės žaidynės yra ypatingos. Ši sporto šaka kaip tik šiais metais pažymi gražų jubiliejų – penkiakovininkų varžybos į olimpinę programą pirmą kartą buvo įtrauktos lygiai prieš šimtą metų, per 1912-ųjų Stokholmo žaidynes.

Suprantama, šiuolaikinės penkiakovės šaknys yra daug gilesnės. Panašios daugiakovės varžybos Prancūzijoje, Vokietijoje, ir daugiausia Švedijoje vykdavo dar XIX amžiaus antroje pusėje. Tiesa, per jas jojimo, fechtavimosi, bėgimo, šaudymo, plaukimo ir kitus įgūdžius paprastai rodydavo tik karininkai.

Už kariuomenės ribų tokia karininkų daugiakovė (nebūtinai penkiakovė, nes rungčių kartais būdavo daugiau, kartais mažiau) greičiausiai paplito Švedijoje. Todėl nenuostabu, kad į olimpinę programą penkiakovė pirmą kartą buvo įtraukta kaip tik tada, kai teisę rengti žaidynes gavo Stokholmas. Pirmąsias šiuolaikinės penkiakovės taisykles pasitelkęs įvairių šalių patirtį sudarė pats Pierre‘as de Coubertinas, šiuolaikinio olimpinio judėjimo tėvas.

Pirmasis medalis – iš Mechiko

Tarpukario metais karininkų daugiakovės varžybos vykdavo ir Lietuvoje. Tačiau tarp civilių šiuolaikinė penkiakovė neprigijo. Lietuvos sportininkai šią sporto šaką atrado tik XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje.

Pirmosios mūsų šalies šiuolaikinės penkiakovės pirmenybės buvo surengtos tik 1956-aisiais, o jų medaliai buvo išdalinti net ne Lietuvoje, o Rygoje – per šiame mieste vykusį Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos penkiakovininkų mačą.

Nors pirmieji žingsniai buvo nedrąsūs, ilgai laukti pirmų skambių Lietuvos penkiakovininkų pergalių nereikėjo. Jas skinti jau septintajame dešimtmetyje pradėjo iš Panevėžio kilęs Stasys Šaparnis, tapęs SSRS čempionu, pasaulio pirmenybių prizininku ir galiausiai iškovojęs vietą SSRS olimpinėje rinktinėje.

Buvęs plaukikas ir vandensvydininkas S.Šaparnis dalyvavo 1968 metų Mechiko olimpinėse žaidynėse. Patekti tarp prizininkų asmeninėse varžybose lietuviui nepavyko – jis užėmė 9-ąją vietą. Tačiau tais laikais dar buvo skaičiuojama ir komandų įskaita, o joje SSRS trijulė atsiliko tik nuo Vengrijos rinktinės.

S.Šaparnis kartu su komandos draugais rusu Pavelu Ledniovu ir ukrainiečiu Borysu Onyščenka buvo apdovanoti Mechiko olimpinių žaidynių sidabru.

Beje, S.Šaparnio pergalės buvo kaldinamos ne vien Lietuvoje. Nuo 1964 metų geriausias mūsų krašto penkiakovininkas treniravosi Maskvos CSKA klube.

Olimpinis sugrįžimas

S.Šaparniui baigus karjerą į SSRS olimpinę rinktinę nepateko nė vienas lietuvis. Užtat atkūrus Lietuvos nepriklausomybę mūsų šalies penkiakovininkai nepraleido nė vienerių olimpinių žaidynių. Iš pradžių lietuviai buvo gana toli nuo prizininkų – 1992 metais Barselonoje geriausiai tarp mūsų šalies atstovų pasirodęs Gintaras Staškevičius užėmė 15-ąją vietą. Vladimiras Močialovas liko 51-as, Tomas Narkus – 62-as.

Barselonoje paskutinį kartą buvo skaičiuojama komandų įskaita. Joje Lietuvos rinktinė tarp 17 komandų užėmė 15-ąją vietą.

Per kitas olimpines žaidynes Tarptautinis olimpinis komitetas ženkliai sumažino šiuolaikinei penkiakovei skirtą sportininkų kvotą (į Atlantą atvyko tik 32 geriausi planetos penkiakovininkai), todėl komandų įskaita buvo panaikinta.

Trukdė netaiklūs šūviai

Sumažinus dalyvių skaičių kelialapį į Atlantos žaidynes gavo tik vienas Lietuvos penkiakovininkas – 21-erių metų Andrejus Zadneprovskis.

Būsimojo olimpinio prizininko startas buvo siaubingas. Pirmoje rungtyje šaudyme jis užėmė paskutinę 32-ąją vietą. Tačiau pirmoji nesėkmė valingo atleto nesugniuždė – A.Zadneprovskis greitai nusikratė jaudulio, sukaupė visas jėgas ir plaukimo, fechtavimo, jojimo bei bėgimo arenose pasirodė kur kas geriau. Lietuvos sportininkas finišavo viltingai nuteikusioje 13-oje vietoje.

Į savo antrąsias olimpines žaidynes A.Zadneprovskis atvyko jau pajutęs tarptautinių pergalių skonį. Jis tapo 2000 metų pasaulio čempionu, todėl ir Sidnėjuje sau kėlė aukštus tikslus.

Deja, viltys laimėti olimpinį medalį vėl liko šaudykloje. Po šaudymo varžybų atsilikęs nuo lyderių A.Zadneprovskis kitose keturiose rungtyse pamažu gerino savo poziciją, bet pakilo tik iki septintosios vietos.

Iš Atėnų – su sidabru

Šaudymas liko A.Zadneprovskio Achilo kulnas iki karjeros pabaigos. Net tada, kai vilnietis laimėjo olimpinius medalius, šaudykloje jis smarkiai atsilikdavo nuo taikliausių varžovų.

Atėnuose po šaudymo varžybų A.Zadneprovskis buvo vos 23-as. Tačiau po to vėl pradėjo sparčiai kilti ir po keturių rungčių užėmė penktąją vietą.

Ši pozicija jau leido ne tik pasvajoti apie medalius, bet ir realiai juos planuoti, kadangi penkiakovės varžybas vainikavęs 3 km bėgimas visada buvo A.Zadneprovskio stiprioji rungtis.

Lietuvis tai patvirtino ir Atėnų trasoje, kurioje aplenkė dar tris varžovus ir finišo liniją kirto atsilikęs tik nuo 2004 metų olimpiniu čempionu tapusio ruso Andrejaus Moisejevo.

„Nors šaudymo rezultatas buvo nekoks, nuo pat pirmo šūvio tikėjau savo jėgomis. Žinojau, kad galiu pakilti. Juk žaidynėms rengiausi labai kruopščiai ir darbas neturėjo prapulti veltui. Juk šaudymu penkiakovė nesibaigia“, - olimpinis sidabro medalininkas A.Zadneprovskis tvirtino nė akimirką nesuabejojęs savo sėkme.

Kitas Lietuvos penkiakovininkas Edvinas Krungolcas užėmė priešpaskutinę 31-ąją vietą. Jis irgi labai prastai šaudė (buvo tik 26-as), per fechtavimo, plaukimo ir jojimo rungtis pakilo į 13-ąją vietą, bet bėgimo trasoje sustojo ir palaukė, kol jį ratu pasivys anksčiau išbėgęs komandos draugas. Tai buvo Lietuvos rinktinės taktinis sprendimas – E.Krungolcas paaukojo savo rezultatą, kad paskutinėje rungtyje padėtų su varžovais kovoti A.Zadneprovskiui.

Įveikė ir skausmą, ir varžovus

„Atėnuose buvau stipresnis nei esu dabar. Bet penkiakovė yra tokia sporto šaka, kurioje negali prognozuoti, - prieš 2008 metų olimpines žaidynes atviravo A.Zadneprovskis. – Jei manęs paklausite, kokie orai Pekine bus po mėnesio, atsakyti negalėsiu. Taip ir mūsų sporto šakoje. Jei bus šansas, kovosime dėl medalių“.

Šansas buvo, ir abu Lietuvos penkiakovininkai juo pasinaudojo. Pekine ant garbės pakylos kartu užlipo du mūsų šalies atstovai: A.Zadneprovskis – ant trečiojo laiptelio, E.Krungolcas – ant antrojo.

Ypač sunkų kelią teko įveikti A.Zadneprovskiui. Jis per fechtavimo varžybas stipriai timptelėjo šlaunies raumenį ir toliau kovojo kęsdamas stiprų skausmą. Tačiau Lietuvos sportininkas nugalėjo ir skausmą, ir varžovus. Po keturių rungčių jis buvo šeštas, o stipriausioje rungtyje bėgime dar pagerino savo poziciją ir atbėgo iki antro olimpinio medalio.

Siekiai buvo dar didesni

Anksčiau nei A.Zadneprovskis finišo liniją kirto tik du vyrai: antrą olimpinį aukso medalį laimėjęs rusas A.Moisejevas ir komandos draugas E.Krungolcas.

E.Krungolcui varžybos Pekine prasidėjo kur kas sėkmingiau ir jis jau po pirmųjų dviejų rungčių įsitvirtino tarp lyderių. Kaip plaukikas sportininko karjerą pradėjęs vilnietis dar labiau sustiprinti savo pozicijas tikėjosi baseine, bet plaukimo varžybose jį ištiko netikėta nesėkmė – užimta vos 23-oji vieta.

„Pirmą kartą plaukiau su kostiumu, kurį rėmėjai davė prieš dvi dienas. Padariau didelę kvailystę ir klaidą, kad jį vilkausi. Buvau suspaustas kaip viščiukas. Paskutinius 50 metrų sunkiai sekėsi net iškelti rankas iš vandens“, - prastą rezultatą paaiškino E.Krungolcas.

Nors plaukimas nubloškė lietuvį žemyn, per jojimo varžybas E.Krungolcas rado kalbą su jam skirtu žirgu QiangQiang (lietuviškai jo vardas reiškia „Stiprus stiprus“) ir pakilo į trečiąją vietą. Bėgdamas Lietuvos penkiakovininkas aplenkė dar vieną varžovą ir laimėjo sidabro medalį.

Tačiau sidabras nevisai patenkino ambicingo sportininko apetitą. „Nesu visiškai patenkintas. Medalis, žinoma, labai gerai, bet svarbiausia, kad toliau yra ko siekti. Bandysiu judėti į priekį. Brangiausio savo medalio dar neturiu. Gal Londone?“ – po finišo kalbėjo E.Krungolcas.

Deja, išsipildyti šiems lūkesčiams nebuvo lemta. Porą pastarųjų sezonų E.Krungolcas praleido nemažai svarbiausių varžybų dėl traumų ir neiškovojo olimpinio kelialapio.

Estafetę perima moterys

Moterų šiuolaikinės penkiakovės varžybos olimpinių žaidynių programoje debiutavo tik 2000 metais. Lietuvos sportininkės nestartavo Sidnėjuje bei Atėnuose, ir olimpines arenas pirmą kartą pabandė prieš ketverius metus Pekine.

Kinijoje dvi jaunos lietuvės nepretendavo į medalius ir užėmė vietas galutinės lentelės viduryje. 20-metė Donata Rimšaitė finišavo 13-ta, 24-erių Laura Asadauskaitė – 15-ta.

Per ketverius nuo Pekino žaidynių praėjusius metus Lietuva prarado vieną didžiausių olimpinių vilčių – 2010 metų pasaulio vicečempionė D.Rimšaitė nusprendė atstovauti Rusijai, bet dėl natūralizacijos taisyklių apskritai negali varžytis Londone.

Tuo tarpu 2009 metų pasaulio vicečempionė ir šių metų Europos čempionė L.Asadauskaitė olimpinėse šiuolaikinės penkiakovės varžybose bus viena pagrindinių favoričių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.