Ketvirtadienį iš prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanojimus atsiėmę olimpiniai medalininkai J. Šuklinas, Laura Asadauskaitė ir Evaldas Petrauskas dalyvavo spaudos konferencijoje, kurioje buvo kalbama apie prastas sporto bazes arba jų nebuvimą, per mažą dėmesį sporto šakoms, kurios šiemet suvienijo Lietuvą ir padovanojo medalių.
„Sąlygos turi atitikti rezultatus. Tėvai, kurie atveda vaikus, turi matyti geras bazes. Jos turi pritraukti vaikus, be kurių mes nieko nepasieksime. Jaunimo yra daug, tačiau juos reikia kažkaip privilioti. Potencialą turime, tačiau tuo nepasinaudojame“, - teigė graikų-romėnų imtynių treneris Ruslanas Vartanovas.
Lazdynų baseine treniruotes turėjusi aukso medalį iškovojusi penkiakovininkė L. Asadauskaitė per konferenciją žodžių į vatą nevyniojo.
„Man būna baisu plaukti. Dažnai pagalvoju, ar niekas nenukris ant manęs, ar liksiu gyva, – incidentą, kai į baseiną įkrito šviestuvas, prisiminė atletė. – Kalbu tik apie baseiną, tačiau man reikia ir žirgų sporto bazės, kuri tikrai nėra gera. Lengvosios atletikos bazė irgi prasta. Ten šalta, todėl dauguma sportininkų dažnai serga."
Paskutinį olimpiados medalį laimėjusi lietuvė nutarė plačiau papasakoti, kokiomis sąlygomis ruošėsi šaudymo varžyboms.
„Kai reikėdavo šaudyti, ant medžio taikinį pritaisydavome. Pasiimi vinių, ir viskas. Arba stalus statydavome, o po jais kišdavome akmenukų, kad būtų lygūs. Jeigu lydavo, treneris su skėčiu pastovėdavo“, – pasakojo L. Asadauskaitė, kuri lietuviams priminė ir itin skaudžią istoriją – Donatos Rimšaitės pabėgimą į Rusiją.
„Gal tokios sąlygos ką nors ir užgrūdina. Galbūt tie ištvermingiausi išlieka, tačiau Lietuvoje buvo daug atletų, kurie neištvėrė ir pasitraukė – metė sportą. Pastarasis toks įvykis virto skandalu, nes D. Rimšaitė išvyko į Rusiją. Jai netiko sąlygos, o galbūt su ja būtume užlipusios ant nugalėtojų pakylos“, – teigė L. Asadauskaitė.
Krepšininkų „nemušė“
Po Londono žaidynių daug pylos gavo Lietuvos krepšinio rinktinė, olimpiadoje užėmusi 8 vietą, tačiau kiti žaidynėse kovoję atletai nebuvo linkę peikti Kęstučio Kemzūros ir jo auklėtinių.
„Aš nesu nusiteikęs prieš krepšinį. Mačiau, kad daugelis ant jų „varo“, tačiau jų rezultatas nėra blogas. Žinoma, investicijos į krepšinį didelės, todėl ir lūkesčiai išaugo, tačiau jų rezultatai blogi nebuvo“, – teigė J. Šuklinas. Jam antrino boksininkas Evaldas Petrauskas, pats pripažįstantis, jog krepšinis Lietuvoje – antroji religija.
„Juk krepšininkai už rezultatus Londone gavo 240 tūkstančių litų. O kiek ten žmonių yra? Paskaičiuokite, vienas atletas tikrai gauna nedaug. Negalima pykti, nes tai sąžininga. Esame krepšinio šalis, todėl negalime jiems nieko neduoti“, – kalbėjo bronzą laimėjęs kovotojas.
Kalti sporto šakų vadovai?
Svarbiausias klausimas, kodėl ne tokios populiarios sporto šakos nėra matomos ir jiems skiriami didesni pinigai? Vieni yra linkę kaltinti biudžetą sudarančius valdininkus, tačiau Lietuvos plaukimo federacijos viceprezidentas Algimantas Juozaitis pirštu dūrė į federacijų vadovus, negalinčius pasiekti valdžios ausų.
„Suprantama, kad tie, kurie skirsto pinigus, ir turėtų imtis veiksmų, tačiau nepamirškime federacijų vadovų, kurie turi įrodyti valdžiai, jog tuos pinigus reikia skirti. Tegul sporto vadovai eina į Seimo koridorius ir „pramušinėja“ pinigus“, – kalbėjo A. Juozaitis.
Svarstant apie galimą problemų kilmę A. Juozaitis pabrėžė, jog itin svarbu keisti požiūrį į sportą.
„Tai yra mąstymo problema. Reikia keisti požiūrį. Žiniasklaida Londono žaidynes nušvietė plačiai, todėl ir tai galbūt prisidės prie sąlygų pagerėjimo, – kalbėjo Plaukimo federacijos viceprezidentas. – Taip pat reikia pačių žmonių sąmoningumo. Daug vaikų mokyklose eina į specialias grupes, nes mamos nenori, kad lankydami kūno kultūrą jie peršaltų. Tai ir mūsų bendro požiūrio problema.“
