- Kokie pirmieji buvo įspūdžiai, kai nuvykai į Suomiją, Tamperės „Ilves“ klubą?
- Atrodė, kad patekau į pasaką: sąlygos treniruotis pasirodė labai puikios. Nieko čia netrūksta. Komanda puikiai priėmė. Visi – tarsi didelė šeima.
- Ar nuvažiavęs į komandos atranką jautei, kad gali įsitvirtinti?
- Vasaros pradžioje svajojau patekti į jaunimo komandą, o teko čiuožti kartu su vyrais. Gerai sekėsi. Sulaukiau dar vieno kvietimo, pusantro mėnesio treniravausi su vyrais. Sužaidžiau šešias draugiškas rungtynes prieš sezoną su jais. O dabar esu jaunimo komandoje, nes vyrų komandoje buvo virš trisdešimt žaidėjų. Dabar su Danyla (taip draugiškai komandos draugų yra vadinamas Lietuvos U-18 rinktinės kapitonas Danielius Bogdziulis, - aut. past.) rungtyniaujame aukščiausioje Suomijos lygoje. Dabar jis gretiname kambaryje mokosi... Tuoj pakviesiu.
- (po keliolikos sekundžių) Danieliau, miegojai?
D. B.: Noriu miego, bet mokausi. Yra toks mokslas – logika. Sunku. Tikiuosi baigti mokslus Latvijoje kuo greičiau.
- Tai ar spėjo Aivaras apsiprasti Suomijoje?
D. B.: Spėjo jau ir ledo ritulį išmokti žaisti (juokiasi).
- Papasakokite, ką veikiate laisvalaikiu?
A. B.: Toks mūsų ir laisvalaikis...
D. B.: Prie kompiuterių.
A. B.: Kartais dar išeiname į miestą. Žiūrime ledo ritulio rungtynes. Ko nors prisigalvojame.
D. B.: Nueiname į kinų restoraną
A. B.: Čia jau tik tada, kai turime laiko. Didelė pramoga. Taip mes „atsipalaiduojame“ nuo paprasto maisto.
- Aivarai, augai Elektrėnų „Energijos“ klube. Kaip apsivertė gyvenimas išvykus?
A. B.: Čia visai kitoks požiūris į sportą. Čia turime reikalų su profesionaliais ledo ritulininkais. Vyrų komandoje niekas neturi kitų užsiėmimų. Jie iš to gyvena ir apie nieką daugiau negalvoja.
D. B.: Ir mums daugiau nereikia apie nieką galvoti. Čia privalome visada būti pasiruošę, pasitempę. Darome viską dėl savęs. Per dieną būna keturios treniruotės: dvi ant ledo ir dvi „ant žemės“. Prieš treniruotę ateiname anksčiau, kad spėtume papildomai padirbėti. O Lietuvoje? Atvarai prieš penkias minutes ir išvarai iškart...
A. B.: Alaus gert. O čia mes neturime laiko užsiiminėti nesąmonėmis.
D. B.: O čia visi pasilieka po treniruočių, rungtynių, kad kitą kartą viskas būtų tik geriau.
- Apie jus dabar yra kalbame kaip apie vienus perspektyviausių ledo ritulininkų. Suomija – kopėčios, vedančios aukščiau?
D. B.: Aš noriu iš čia išvažiuoti... Į NHL (juokiasi). Jau man čia nusibodo.
A. B.: Aš kol kas niekuo nesiskundžiu.
- Spalio pabaigoje Lietuvos rinktinė renkasi į treniruočių stovyklą prieš atrankos į Sočio olimpines žaidynes turnyrą.
A. B.: Skrisime tiesiai į Vengriją, nes anksčiau mums prisijungti prie komandos nesigaus.
- Į rinktinę esate kviečiami be atrankos?
D. B.: Kaip visada, rinktinės pagrindas – jaunimas.
A. B.: Kol kas viskas atrodo labai miglotai. Gali būti, kad rinktinėje nebus net dvidešimties žaidėjų.
D. B.: Bus tas pats, kaip ir Lenkijoje vykusiame pasaulio čempionate – teks žaisti trimis penketais.
- O su naujuoju rinktinės treneriu teko bendrauti?
A. B.: Nors jis turi ilgą išplėstinį sąrašą, bet abejojame, ar jis suvokia, kokie ten žaidėjai. Jis dažnai mums skambina, klausinėja „Kaip sekasi?“ O mums visada gerai sekasi.
D. B.: Po truputį...
- Turite svajonių apie olimpines žaidynes?
D. B.: Žinoma, norėčiau laimėti olimpinėse žaidynėse, tačiau kadangi žinau, kad to nebus, svajoju bent jau apie NHL.
A. B.: Didžiausia svajonė būtų bent jau patekti į olimpines žaidynes. Šiuo metu, mes dar nesame tam pajėgus. Nenuvertiname savęs, žiūrime į viską realiai: kad ir kaip norėtume, to padaryti dabar nepavyks. Kol kas neatrodo, kad Lietuvos ledo ritulio lygis kyla. Tuo labiau, kad „Energija“ šiais metais nerungtyniaus Latvijos pirmenybėse. Manau, lygis kris dar žemiau.
D. B.: Perspektyvaus jaunimo Lietuvoje yra. Po dešimties metų gal kas nors ir bus gero.
- Ar teisingai supratau, norint tobulėti, reikia išvažiuoti iš Lietuvos?
A. B.: Taip. Kur ten Lietuvoje prekybos centrų aikštėse vaikai tobulės? Dabar turime perspektyvių vaikų, tačiau jie turi išvažiuoti. Juk visą gyvenimą prekybos centre nežaisi.
Aivarai, pačiam nekilo noras išvažiuoti kiek anksčiau?
A. B.: Buvo, tačiau šiais metais baigiau vidurinę mokyklą. Be to, jaučiau, kad dar turiu, kur tobulėti. Nebuvo jokios baimės, tiesiog prieš tai negalvojau apie išvažiavimą. Dabar ir pats negaliu suprasti, ko laukiau. Sulaukiau pasiūlymų išvažiuoti, susigundžiau. Galėjau važiuoti į Rusiją. Ten mane rekomendavo buvęs vyrų rinktinės treneris Sergejus Borisovas, tačiau neturėjau laiko ir... Rusija manęs netraukia.
D. B.: O aš norėčiau į Rusiją.
A. B.: O man norisi gyventi normalioje šalyje. Jau Lietuvoje pavargau. Norėjau pamatyti kaip gerai žmonės gyvena užsienyje.
- O ką tavo žodyne reiškia „gerai“?
Choru: Nesiparina.
- Ar su komandos draugais rinktinėje bendraujate? Matyt, žinote, kurie yra pasiryžę vykti į Vengriją?
D. B.: Treneris jau žino, kas važiuos, manau.
- O Dainiaus Zubraus laukiate rinktinėje?
D. B.: Apie D. Zubrų treneris nieko dar nesakė.
A. B.: Būtų labai įdomu iš jo pasimokyti. Šiais metais rinktinėje, greičiausiai, daugiausia žaidėjų bus iš Lietuvos klubų. Manome, kad pateks visi, kurie moka čiuožti.
D. B.: Tie, kurie moka lazdą vynioti.
A. B.: Tas, kuris moka čiuožti nepasirėmęs lazda, tas šiemet yra kandidatas į vyrų rinktinę.