Viena iš kandidatų į Lietuvos Metų sportininko titulą – Londono olimpinių žaidynių dalyvė Simona Krupeckaitė (dviračių trekas) – pasaulio vicečempionė sprinto rungtyje, Europos čempionė keirino rungtyje ir bronzos (sprintas) laimėtoja, olimpinių žaidynių 5-osios vietos laimėtoja (sprintas).
Medaliai. S. Krupeckaitė neturi specialios vietos iškovotiems medaliams. Iškovotų medalių kolekcija nėra maža, dalis jos kabo namuose, o kita dalis – dėžėse, stovinčiose garaže. Jai jie nėra neįkainojamas dalykas. Tai tik – simbolika, prisiminimai. Pati sportininkė yra minėjusi, jog ne dėl jų varžosi, svarbiausia – ta akimirka, kai sportininkė nugali save, įveikia varžoves.
Greitis. Varžydamasi sprinte ji sugeba per 7 sekundes pasiekti net 70 kilometrų per valandą greitį. Taip galėtų riedėti automobilis įjungus penktą pavarą. Bet automobilio pavaros perjungiamos nuosekliai – nuo mažiausios iki didžiausios. Dviratininkė negali važiuodama dviračiu keisti pavarų, nes iš anglies pluošto karbono pagamintas dviratis turi vienintelę pavarą. Jame nėra stabdžių, jis nerieda iš inercijos. Būtina minti paminas be sustojimo, nes priešingu atveju sportininkė nugriūtų. Dar labiau gniaužia žadą keirino rungtis, kai paskui teisėją, sėdintį ant motorinio dviračio, pedalus mina šešios dviratininkės. Po penkių ratų pasiekus 45 kilometrų per valandą greitį teisėjas pasišalina iš treko. O tada prasideda pragaras: likę trys ratai sportininkėms – lyg gyvybės ir mirties klausimas. Startuojant sprinto rungtyje maksimalios pastangos iš tikrųjų reiškia visai ką kita nei kitose sporto šakose – kiekvieną akimirką gali plyšti raumenys, raiščiai. Atstumas, per kurį sprinteris privalo pagreitėti, siekia vos 100 metrų, vien nuo krūvio jį gali pykinti.
Šuo. Panevėžio CIDO arenos treke treniruotėse dalyvauja ne tik treneris ir kartu jos vyras Dmitrijus Leopoldas. Ją taip pat stebi kineziterapeutas Egidijus Tutkus, taikantis gydomąsias procedūras, normalizuojančias raumenų ir sąnarių veiklą. Jau aštuonerius metus šis medikas lydi dviračių treko karaliene vadinamą S. Krupeckaitę į tarptautines varžybas. Arenoje mėgsta būti ir nykštukinių pinčerių veislės kalytė Banda, kurią Simona atsivežė iš Maskvos. Kai pradėjusi apšilimą sportininkė ima greičiau važiuoti, Banda susinervina, pradeda loti.
