Ką Lietuvos sportui žada naujieji metai?
Ar olimpinė čempionė Rūta Meilutytė pratęs savo pergalių seriją Barselonos baseine, o į šalies rinktinę grįžęs Jonas Kazlauskas pirmąsyk su lietuviais užkops ant Europos krepšinio pirmenybių garbės pakylos Slovėnijoje?
„Lietuvos rytas” prognozuoja svarbiausius įvykius, kurių laukia šalies sporto gerbėjai.
1. Ar R. Meilutytė pasaulio čempionate pratęs pergalių seriją? LR prognozė: taip (tikimybė 80 proc.).
Rūta Meilutytė plaukia vis greičiau ir kol kas ribų 15-metės plaukikės rezultatams nematyti.
Gruodžio viduryje pasaulio čempionate 25 metrų baseine Stambule iškovoti 3 medaliai parodė, kad plaukimo talentas ramiai atlaikė po auksinės jai olimpiados užgriuvusią šlovę ir su treneriu Jonu Ruddu Anglijoje kryptingai tęsia pradėtus darbus.
Kitas R. Meilutytės taikinys – 2013 metų liepą vyksiantis pasaulio plaukimo čempionatas 50 metrų baseine.
„Iki pasaulio čempionato Barselonoje nebus kitų rimtų startų. Man, Giedriui Titeniui ir kitiems plaukikams pasaulio pirmenybės bus svarbiausios kitų metų varžybos”, – prieš savaitę Anykščiuose pabrėžė R.Meilutytė.
Barselonoje ji nebegalės startuoti 50 m krūtine ir 100 m kompleksinio plaukimo rungtyse, kuriose laimėjo medalius Stambule. Šių rungčių 50 m baseine tiesiog nebūna.
Tačiau plaukdama pagrindinį nuotolį – 100 metrų krūtine – R. Meilutytė gali šalia medalio pateikti dar vieną įspūdingą priedą.
Jau Londone iki pasaulio rekordo Rūtai trūko tik 0,76 sekundės.
2009 m. pasaulio rekordą (1 min. 4,45 sek.) dar supergreitų plaukimo kostiumų eroje pasiekusi amerikietė Jessica Hardy turėtų dar kartą įsiamžinti prie savo rezultato, nes vėliau progų gali nebebūti.
Po varžybų Barselonoje ties pasaulio rekordu plaukiant 100 metrų krūtine gali būti įrašyta lietuviška pavardė.
2. Ar L. Asadauskaitė liks šiuolaikinės penkiakovės reitingo lyderė? LR prognozė: taip (65 proc.).
Po motinystės atostogų sugrįžusi Laura Asadauskaitė tapo tikra titulų kolekcininke.
2012 metais 28 metų penkiakovininkė tapo Europos čempione, laimėjo pasaulio taurės finalą, o visą sezoną vainikavo įspūdinga persvara iškovotas aukso medalis Londono olimpinėse žaidynėse.
Iki pilnos trofėjų kolekcijos L. Asadauskaitei trūksta tik pasaulio čempionės titulo, nes iki šiol planetos pirmenybėse ji buvo antra, trečia, bet dar niekada – pirma.
Sunkiai nuspėjamame sporte, kur pokštų gali iškrėsti burtais tekęs žirgas ar sugedęs lazerinis pistoletas, L. Asadauskaitė stabiliai skina pergales. Neatsitiktinai 2012-uosius ji baigia šiuolaikinės penkiakovės reitingo viršūnėje.
Olimpinė čempionė sezono laukia turėdama aiškų tikslą ir varžovėms tikriausiai vėl teks ne sykį klausytis Lietuvos himno, skambančio nugalėtojos garbei.
3. Ar V. Alekna sugrįš ant garbės pakylos? LR prognozė: ne (60 proc.).
Jis nelauktai apsigalvojo siekdamas dar vieno rekordo.
Po pralaimėjimo Dainai Gudzinevičiūtei Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidento rinkimuose Virgilijus Alekna viešai patvirtino, kad toliau svaidys diską.
Dukart olimpiniam čempionui vasario 13-ąją stuktelės jau 41-eri. Londono žaidynėse jis liko ketvirtas, bet geriausias Virgilijaus rezultatas olimpiniame stadione (67 m 38 cm) labiau už šokoladinį medalį įrodė, kad Lietuvos ąžuolo ilgaamžiškumui, regis, nėra jokių ribų.
Geriausių 2012-ųjų pasaulio diskininkų sąraše V. Alekna taip pat užėmė ketvirtą vietą, jau 17-ą kartą per karjerą patekęs į elitinį savo rungties dešimtuką, kurį po kiekvieno sezono sudaro tarptautiniai ekspertai.
Ar verta stebėtis, kad tituluočiausio visų laikų šalies atleto pavardė vėl atsirado olimpinės Lietuvos rinktinės sąrašuose?
V. Alekna nepasitraukė iš didžiojo sporto viliojamas pasiekti dar vieną rekordą: 2013-aisiais jis gali tapti pirmuoju istorijoje lengvaatlečiu, dešimt kartų dalyvavusiu pasaulio lengvosios atletikos pirmenybėse.
Įspūdinga V. Aleknos karjera prasidėjo 1995-aisiais Geteborge, kai per 5-ąjį IAFF pasaulio čempionatą tuomet 23-ejų atletas iš Terpeikių švystelėjo diską 59 m 20 cm ir atrankos varžybose liko dešimtas.
Po to buvo Atėnai (1997), Sevilija (1999), Edmontonas (2001), Paryžius (2003), Helsinkis (2005), Osaka (2007), Berlynas (2009), Tegu (2011).
2013 metų rugpjūčio 10 dieną Maskvoje prasidės 14-asis pasaulio čempionatas, ir V. Alekna turi pakankamai paskatų pratęsti savo ilgaamžiškumo legendą.
Ar du aukso ir du sidabro medalius pasaulio pirmenybėse jau laimėjęs lietuvis Lužnikų stadione gali papildyti ir trofėjų kolekciją?
Po triumfo Paryžiuje ir Helsinkyje V. Aleknai daugiau nepavyko užlipti ant garbės pakylos, o jo rezultatų kreivė pasaulio čempionatuose slinko žemyn: Osakoje ir Berlyne jis buvo ketvirtas, o Tegu liko šeštas.
Bet tikri čempionai grįžta ne tam, kad kovotų tik su savo šešėliais – V. Alekna kaip niekas kitas vertas iš Maskvos parsivežti paskutinį trofėjų.
4. Ar J. Valančiūnas bus pakviestas į NBA žvaigždžių savaitgalį? LR prognozė: taip (90 proc.).
Jonas Valančiūnas turi visas galimybes pasekti Arvydo Sabonio ir Žydrūno Ilgausko pėdomis ir patekti į NBA naujokų rinktinę, kuri dalyvaus NBA Visų žvaigždžių renginyje vasario 15–17 dienomis.
Vienintelė reali priežastis, kodėl „Toronto Raptors” naujokas galėtų praleisti renginį Hjustone, – prieš Kalėdas per rungtynes lūžęs dešinės rankos bevardis pirštas.
Skelbiama, kad J. Valančiūnas traumą gydysis 4–6 savaites, o tai reiškia, jog vasario pradžioje jis jau turėtų rungtyniauti.
Atstovauti NBA naujokų komandai rungtynėse su lygos antramečiais J. Valančiūnas turi visus argumentus.
Pagal rezultatyvumą (vidutiniškai 7,8 taško) 20-metis lietuvis tarp naujokų yra 9-as, bet lenkia visus aukščiau esančius debiutantus metimų taiklumu (52,4 proc.).
Pagal atkovotus kamuolius (po 5,4) jis tarp naujokų yra ketvirtas, pagal naudingumo koeficientą (po 10,8) – penktas.
Pasirodymas NBA Kylančių žvaigždžių rungtynėse vaikinui iš Utenos būtų nebloga repeticija prieš ateityje, tikėkimės, dar laukiančias Visų žvaigždžių rungtynes.
2012-ųjų spalį jis grąžino skolą A. Saboniui, o 2013-ųjų rugsėjį Slovėnijoje mėgins padaryti tai, ko nepavyko pasiekti net su garsiausiu visų laikų Lietuvos krepšininku.
5. Ar J. Kazlauskas parveš medalį iš Slovėnijos? LR prognozė: ne (60 proc.).
Jonas Kazlauskas po 11 metų pertraukos grįžo prie nacionalinės ekipos vairo, kai dabartinis LKF prezidentas priminė jam seną pažadą.
1999-aisiais A. Sabonis sutiko vėl apsivilkti Lietuvos marškinėlius ir padėti J.Kazlausko treniruojamai ekipai Europos pirmenybėse Prancūzijoje.
Visiems varžovams siaubą tuomet kėlusi ir būsimus čempionus italus be didelio vargo įveikusi rinktinė neatsitiktinai iki šiol vertinama kaip pajėgiausia visų laikų Lietuvos komanda.
Kartu su „Portland Trail Blazers” vidurio puolėju jai taip pat atstovavo karjeros piką pasiekę Artūras Karnišovas ir Gintaras Einikis, vis labiau atsiskleidžiantis Šarūnas Jasikevičius ir šeši vos prieš keletą mėnesių su Kauno „Žalgiriu” Miunchene triumfavę Eurolygos čempionai.
Bet neginčytini „EuroBasket 1999” favoritai ketvirtfinalyje neįveikė ispanų barjero, o J. Kazlauskas su Lietuvos rinktine taip niekuomet ir neužlipo ant Senojo žemyno garbės pakylos.
Nors Sidnėjaus žaidynėse jau be A. Sabonio paramos jo auklėtiniams pavyko iškovoti olimpinę bronzą, po naujos nesėkmės 2001-ųjų Europos čempionate Turkijoje J. Kazlauskas savo noru pasitraukė iš rinktinės.
„J. Kazlauską jūs nuolat vadinate vienu labiausiai sėkmės lydimų Lietuvos trenerių. Vis dėlto iš penkerių metų rinktinėje jis sėkmingai vadovavo tik vienus”, – prieš keletą metų „Lietuvos rytui” dėstė LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.
2013-ųjų rudenį J. Kazlauskas turės naują progą atsakyti tiems skeptikams, kurie iki šiol abejoja jo pergalių algoritmais.
58-erių treneris Slovėnijoje mėgins pakartoti tai, kas 2009-ųjų Europos pirmenybėse Lenkijoje jam pavyko su Graikijos ekipa.
Ar J. Kazlauskui pavyks užkopti ant pakylos su lietuviais, priklausys ne tik nuo neišvengiamos kartų kaitos mūsų rinktinėje, bet ir varžovų.
Jeigu pastaruosius porą metų Senajame žemyne dominuojančios Ispanijos, Prancūzijos ir Rusijos komandos į „EuroBasket 2013” atvažiuos be savo lyderių, kaip ir į 2010-ųjų pasaulio pirmenybes, lietuvių galimybės pakartoti sensacingą Stambulo sėkmę bus akivaizdžiai didesnės.
6. Ar „Žalgiris” pateks į Eurolygos finalo ketvertą? LR prognozė: taip (55 proc.)
Kažkuris iš brolių Lavrinovičių juokavo: „Mes irgi žmonės, mes irgi galime laimėti Eurolygą.”
Daug ženklų rodo, kad šio sezono žalgiriečiai iš tiesų panašūs į tuos, kurie 1999 metais Miunchene aukštyn kėlė Eurolygos čempionų taurę.
Komandos branduolį vėl sudaro Lietuvos rinktinės krepšininkai, vėl pavyko įsigyti puikių legionierių, o žaidimą valdo griežtas ir kūrybingas treneris.
Net klubo savininkas savo plačiais mostais ir garbės troškimu kažkuo panašus į amžinatilsį Šabtajų Kalmanovičių.
Tik ar Vladimiras Romanovas, prieš kelerius metus išgelbėjęs komandą nuo bankroto, dabar nesugriaus to, ką pats ilgai kūrė?
Nors „Žalgirio” savininkas visada buvo sąmokslo teorijų meistras, pastaruoju metu jis blaškosi ypač dažnai.
Iš pradžių Kauno savivaldybė buvo kalta, kad 2 mln. litų sumažino finansinę paramą ir dėl to „Žalgirio” biudžete atsirado skylė, neleidžianti laiku mokėti atlyginimų žaidėjams.
Netrukus V. Romanovas pareikalavo šimtinėmis litų prisidėti ir aistruolius, iš kurių tikisi surinkti 10 milijonų litų, kad priartėtų prie planuojamo 36,6 mln. litų biudžeto.
Galiausiai kliuvo ir Andriui Kubiliui. Esą šio politiko sugalvota mokesčių sistema nėra teisinga ir į Eurolygos „Top 16” patekęs klubas turėtų būti atleistas nuo mokesčių.
Akivaizdu yra viena – „Žalgirio” šeimininkas kratosi atsakomybės dėl vėluojančių atlyginimų savo klube.
Kantriai dirbantys krepšininkai, treneriai, tribūnas sausakimšai užpildantys aistruoliai savo darbą atlieka be priekaištų.
Tačiau kad „Žalgiris” gegužės 10–12 d. žaistų Eurolygos finalo ketverto turnyre Londone, savo darbą turi atlikti ir klubo savininkas.
7. Ar „Prienai” perrašys LKL finalų istoriją? LR prognozė: ne (75 proc.).
Jie jau paliko „Lietuvos ryto” žaidėjus be Kalėdų atostogų.
Po pralaimėjimo „Prienams” (76:82) Darius Maskoliūnas vietoj laisvų dienų vilniečius dabar verčia treniruotis.
Trečią sezoną paeiliui iš vos 10 tūkst. gyventojų turinčio rajono centro sostinės ekipos žaidėjai priversti grįžti nuleista galva.
Bet šįsyk „Prienai”, regis, kupini ambicijų ne tik vieną kartą tradiciškai įkąsti LKL favoritams reguliariajame sezone.
Virginijaus Šeškaus auklėtiniai 2012-uosius baigė tvirtai pirmaudami ir LKL (10 pergalių ir 0 pralaimėjimų), ir BBL (10 ir 0) pirmenybėse.
Naujoji LKL varžybų sistema, kai „Lietuvos rytas” ir „Žalgiris” žaidžia tiktai išvykose, o vietą po reguliariojo sezono lems iškovotų pergalių procentas, jau dabar paspendė netikėtą intrigą.
Jei Prienų ekipa ir po Kalėdų nesumažins apsukų, jau dusyk LKL suklupęs „Lietuvos rytas” (dabar turi 67 proc. pergalių) pirmąsyk per pastarąjį dešimtmetį reguliariajame sezone gali likti žemiau antrosios vietos.
Net galima V. Šeškaus ekipos nesėkmė su „Žalgiriu” neišgelbės vilniečių, nes Prienų krepšininkai dabar teoriškai gali pralaimėti dar tris mačus, tačiau turnyro lentelėje vis tiek atsidurs aukščiau sostinės ekipos.
Atrodo, kad nauja „Prienų” ir „Lietuvos ryto” dvikova tiesiog neišvengiama atkrintamosiose varžybose. Vilniečiai viliasi, kad tuomet jie vis tiek įrodys savo pranašumą prieš ambicingą provincijos klubą.
Bet kas bus, jeigu pergalingai žygiuojantys V. Šeškaus auklėtiniai balandžio 9-ąją namuose parklupdys ir LKL čempionus?
Toks „Žalgirio” pralaimėjimas Prienuose reikštų, kad provincijos ekipa tampa reguliariojo sezono nugalėtoja, o žemiau atsidūrusių kauniečių ir „Lietuvos ryto” laukia neišvengiama akistata jau LKL pusfinalyje!
Sėkla, ar nenusiskusi barzdos, jeigu pavasarį išsipildytų toks scenarijus?
8. Ar Lietuvos futbolininkai pralenks latvius? LR prognozė: taip (70 proc.).
Csaba Laszlo jau nebeturi kur trauktis.
48-erių vengro treniruojama Lietuvos rinktinė 2012 metais nukrito į žemiausią per visą šalies futbolo istoriją vietą FIFA reitinge.
Po keturių pirmųjų mačų 2014 metų pasaulio čempionato atrankos turnyre svajones apie kelialapį į Braziliją, regis, jau reikia pamiršti.
Surinkę vos 4 taškus lietuviai G grupės turnyro lentelėje dabar užima ketvirtąją vietą, nuo lyderių (bosnių ir graikų) atsilikdami 6 taškais.
„Noriu pakeisti Lietuvos futbolininkų mentalitetą”, – aiškino Cs. Laszlo, apžvelgdamas pirmuosius savo darbo metus (1 pergalė, 3 lygiosios, 6 pralaimėjimai, 4 įmušti ir 18 praleistų įvarčių).
Ar nesibaigiančių skandalų purtomas Lietuvos futbolas šįmet iš tiesų pasiekė dugną, o trenerio iš Vengrijos gražbylystėmis pagaliau patikės ne tik LFF vadovai, bet ir rinktinės žaidėjai?
Dar spalį Vaduce Edgaras Česnauskis dviem įvarčiais atkeršijo mėgėjams iš Lichtenšteino už Raimondo Žutauto treniruotos rinktinės pažeminimą per „Euro 2012” atrankos kovas. Bet 2013-aisiais lietuvių laukia net keli principiniai mačai, ypač kaitinantys revanšo aistras.
Šiemet birželį Baltijos taurės varžybose Cs. Laszlo auklėtiniai net 0:5 nusileido Latvijos futbolininkams.
2012-uosius FIFA reitinge kaimynai baigė 106-oje, o Lietuvos rinktinė – 116-oje vietoje.
Dvi būsimos dvikovos su latviais „World Cup 2014” atrankos turnyre (rugsėjo 6-ąją Rygoje ir spalio 11-ąją namuose) galutinai atsakys, ar Lietuvos futbolas iš tiesų jau vertas tik vengriško laidotuvių maršo.
„Mes privalome surinkti bent 10 taškų. Apie mažiau net nėra prasmės kalbėti”, – kategoriškai tvirtino Cs. Laszlo, pasiryžęs aplenkti „braliukus” G grupės varžybų lentelėje.
9. Ar R. Berankis pateks į pajėgiausių pasaulio tenisininkų 50-uką? LR prognozė: taip (60 proc.).
2013-uosius Ričardas Berankis pradeda būdamas 113-as geriausių pasaulio tenisininkų reitinge, bet svarbiausia – sveikas ir pasiruošęs.
Nors keletą pastarųjų metų geriausią Lietuvos tenisininką varžė traumos, 22 metų vilnietis pagaliau tikisi gydytojus matyti retai, o mojuoti rakete dažnai.
„Iki liepos mėnesio mano reitingo taškai nedegs, – sakė R. Berankis, 2012 metų pirmąją dalį nerungtyniavęs 4 mėnesius dėl kirkšnies traumos. – Net jeigu per pirmąjį pusmetį nelaimėčiau nė vieno mačo, nukrisčiau labai nedaug – 10 ar 15 pozicijų. Smagu tai žinoti. Tarsi turėčiau pusmetį atsargoje.”
Apie kritimą, kad ir nežymų, teniso aistruoliai Lietuvoje net negalvoja.
O štai pakilimas reitingų lentelėje, tebūnie iš pradžių irgi neryškus, padėtų R. Berankiui išvengti atrankos kovų įvairiuose dideliuose turnyruose ir gerokai palengvintų taškų medžioklę.
Jei R. Berankis išvengs traumų, jis tikrai turi realių galimybių pagerinti iki šiol aukščiausią savo poziciją reitinge (2011 m. sausį – 73-ioji vieta).
Atėjo laikas pasibelsti į pirmojo 50-uko duris, juolab kad už jų stovintį ne vieną žaidėją lietuvis jau yra įveikęs.
10. Ar prezidentė suteiks Lietuvos pilietybę čiuožėjo D. Stagniūno partnerei I. Tobias? LR prognozė: taip (65 proc.).
Nors amerikietė Isabella Tobias tris kartus per savaitę mokosi lietuvių kalbos, Deivido Stagniūno partnerei vartų į 2014 metų Sočio olimpiadą dar niekas neatvėrė.
Ledo šokėjų pora nuo 2009 metų čiuožia kartu ir tapo pirmaisiais Lietuvos atstovais nuo Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko laikų, užėmusiais prizinę vietą 2001 m. pasaulio Didžiojo prizo varžybose JAV. Europos pirmenybėse jie buvo devinti.
Tačiau, kad perspektyvi pora galėtų čiuožti ir olimpinėse žaidynėse, iš Niujorko kilusiai 21 metų I. Tobias reikalinga Lietuvos pilietybė.
„Dirbame dėl šio klausimo”, – prieš naują sezoną sakė 27 metų D. Stagniūnas.
„Aš esu įsitikinusi, kad mes neturėsime problemų gauti pasą, – pridūrė I. Tobias. – Didžiuojuosi, kad galiu atstovauti Lietuvai. Lietuviai mane labai palaiko.”
Bet ar čiuožėjai sulauks palaikymo Prezidentūroje? Nuo 2003 metų pabaigos, sugriežtėjus žaliųjų pasų suteikimo taisyklėms, nė vienas sportininkas negavo Lietuvos pilietybės.
Griežtą Dalios Grybauskaitės „ne” išgirdo ir buvusi D. Stagniūno partnerė amerikietė Katherine Copely, kuri su lietuviu šoko 2007–2009 metais, kol baigė karjerą patyrusi traumą.
„Lietuvos ryto” šaltinių žiniomis, atmetus K. Copely prašymą Prezidentūroje užvirė karštos diskusijos, ir sprendimas dėl I. Tobias gali būti kitoks.
Praėjusią savaitę amerikietė buvo pakviesta pokalbio su Pilietybės komisijos nariais, o prieš tai laikė lietuvių kalbos egzaminą ir teisingai atsakė į 58 iš 60 klausimų.
Kaip pildėsi 2012-ųjų prognozės?
Pernai gruodį „Lietuvos rytas” rašinyje „12 karščiausių 2012-ųjų Lietuvos sporto intrigų” pamėgino spėti, kaip baigsis svarbiausi olimpinių metų įvykiai.
Ar K. Kemzūra pratęs olimpines krepšinio rinktinės tradicijas? – Taip (80 proc.).
Lietuvos krepšininkai jau šeštą kartą paeiliui dalyvavo olimpinėse žaidynėse, tačiau atrankos mūšiai Venesueloje pareikalavo per daug emocinių jėgų, jog po poros savaičių olimpiadoje rinktinė darsyk pakartotų stebuklą.
Ar D. Rimšaitė Londono olimpiadoje atstovaus Rusijai? – Ne (85 proc.).
Nors D. Rimšaitė dievagojosi, jog tapo meilės emigrante, ji nesulaukė palaiminimo nei slaptų vestuvių, nei 24-ojo gimtadienio proga. Nepaisant milžiniško rusų spaudimo, LTOK generalinės asamblėjos nariai nepatikėjo keistos meilės pasaka, o Rusijos pilietybę priėmusi penkiakovininkė negavo leidimo Londono žaidynėse atstovauti naujai savo tėvynei.
Ar Ž. Balčiūnaitė apgins savo garbę Lozanos teisme? – Ne (95 proc.).
Sporto arbitražo teismas atmetė Ž. Balčiūnaitės apeliaciją dėl Lietuvos lengvosios atletikos federacijos sprendimo diskvalifikuoti ją už Antidopingo taisyklių pažeidimą. Galutinis ir neskundžiamas CAS sprendimas užbaigė daugiau kaip 17 mėnesių besitęsusią istoriją.
Ar R. Kurtinaitis užtvers „Lietuvos rytui” kelią Europoje? – Taip (70 proc.).
Buvęs Vilniaus klubo treneris antrą kartą mėgavosi šampanu iš Europos taurės. 2009 metais su „Lietuvos rytu” Turine triumfavęs R. Kurtinaitis 2012-aisiais įgyvendino Pamaskvio klubo svajonę. Seulo olimpinio čempiono treniruojami „Chimki” krepšininkai iškovojo antrąjį pagal prestižą Senojo žemyno trofėjų, kai per lemiamą dvikovą namuose 77:68 palaužė „Valencia” ekipą.
Ar R. Javtokas laimės LKL žiedą vilkėdamas „Žalgirio” marškinėlius? – Taip (75 proc.).
2000-aisiais padėjęs „Lietuvos rytui” nutraukti kauniečių dominavimo erą šalies pirmenybėse ir tris kartus su sostinės klubu vėliau (2002 ir 2006 m.) tapęs LKL čempionu 2012-ųjų pavasarį jis jau traukė pergalės cigarus su „Žalgirio” gerbėjais. Geriausiu Lietuvos metų krepšininku išrinktas J. Valančiūnas duso patyrusio Lietuvos rinktinės kapitono gniaužtuose, o Kauno klubas įtikinamai 3:0 laimėjo dar vieną LKL finalo seriją.
Ar S. Krupeckaitė taps olimpine čempione? – Ne (55 proc.).
Ji buvo didžiausia Lietuvos rinktinės viltis Londono žaidynėse, tačiau dar kartą sudegė per svarbiausią karjeros startą. Olimpiniame treke dviratininkė keirino rungtyje liko tik septinta, o sprinte – penkta. Geriausios 2009 ir 2010 metų Lietuvos sportininkės olimpinė taupyklė liko tuščia, o rudenį Panevėžyje iškovoti Europos čempionato medaliai tapo menka paguoda po nuviliančių startų Londone.
Ar L. Asadauskaitė paseks savo vyro pėdomis? – Taip (65 proc.).
Po motinystės atostogų į sportą grįžusi penkiakovininkė pranoko ir ekspertų prognozes, ir A. Zadneprovskio olimpinius rezultatus. L. Asadauskaitės vyras 2004 m. Atėnuose buvo laimėjęs sidabrą, o 2008-aisiais Pekine – bronzą. 28-erių atletė auksu papildė tituluočiausios Lietuvos sporto šeimos kolekciją, užtikrintai triumfavusi per paskutinę Londono žaidynių programos rungtį.
Ar V. Alekna bus išrinktas LTOK prezidentu? – Ne (70 proc.)
Dukart olimpinis čempionas metė iššūkį dalyvaudamas LTOK prezidento rinkimuose. Tačiau įvairiose apklausose pirmavęs V. Alekna pralaimėjo dviejų olimpinių čempionų mūšį užkulisiuose. 40-metis atletas neatsilaikė prieš D. Gudzinevičiūtę, kurią palaikė daugumos Lietuvos sporto federacijų vadovai.
Ar J. Kazlauskas vėl triumfuos Eurolygoje? – Taip (65 proc.).
Kad išsipildytų dar viena mūsų prognozė, pritrūko vos 0,7 sekundės. Eurolygos finale su Pirėjo „Olympiakos” J. Kazlausko auklėtiniai turėjo 19 taškų persvarą, pirmavo visas rungtynes, o likus 10 sekundžių iki pabaigos vis dar buvo priekyje. J. Kazlauskas pralaimėjo dramatiškiausią Eurolygos finalą per visą šių varžybų istoriją, praleidęs istorinį šansą Lietuvos trenerių mokyklą pakelti į dar neregėtą viršūnę.
Ar R. Berankis suspės į olimpinį traukinį? – Taip (60 proc.).
Pirmajai Lietuvos raketei koją pakišo nesibaigiančios traumos. Beveik pusę sezono praleidęs 22-ejų tenisininkas nesugebėjo savo jėgomis vėl pakilti į pirmąjį pasaulio reitingo šimtuką. R. Berankis dar nuo 2011-ųjų vasario gavo olimpinio solidarumo stipendiją, kurią jam išrūpino LTOK vadovai. Bet Lietuvos svoris pasirodė per menkas, kad didžiausia šalies teniso viltis gautų vardinį kvietimą į Londono žaidynes.
Ar V. Ivanauskas gaus savo šansą? – Taip (70 proc.).
Mes tikėjome Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento žodžiais. „Realiausi kandidatai yra V. Ivanauskas ir A. Skarbalius”, – viešai kalbėjo L. Varanavičius, įsisiūbavus diskusijoms, kas turėtų perimti nacionalinės ekipos vairą. Bet netrukus paaiškėjo, jog reali LFF prezidento įtaka Lietuvos futbole daug menkesnė negu dešimtmetį puoselėtas jo įvaizdis. 2012-ųjų kovą L. Varanavičius prarado prezidento kėdę, o po skandalingų rinkimų J. Kvedaras oficialiai perėmė visas LFF vadžias į savo rankas. Rinktinės treneriu buvo paskirtas vengras Cs. Laszlo, o nuošalėje atsidūręs V. Ivanauskas papildė J. Kvedaro kritikų gretas.
Ar K. Rimšelis išsaugos KKSD vadovo kėdę? – Ne (80 proc.).
Prieš metus numatėme, jog Seimo rinkimuose Liberalų ir centro sąjunga neperžengs 5 proc. barjero. K. Rimšelio partijos neliko valdžios laive, bet 54-erių politikas vis dar laiko Kūno kūno kultūros ir sporto departamento vairą. Ar ilgam? Tai priklauso tik nuo naujosios valdžios koalicijos norų.