Komisijos klerkai pasirodė apgailėtinai nusprendę, kad Isabella neverta Lietuvos pilietybės dėl pernelyg menkų pasiekimų.
Ar pernai Europos čempionate šios poros užimta 9-oji, o užpernai – 12-oji vietos, pralenkus vokiečius, britus, čekus, ispanus, italus, ukrainiečius, vengrus, daugelio kitų šalių sportininkus, negarsina mūsų šalies?
O 2011 metų pasaulio čempionate iškovota 14-oji vieta, tais pačiais metais didelio mąsto tarptautinėse varžybose „Skate America“ laimėti bronzos medaliai, „Didžiojo prizo“ etape pasiekta 5-oji vieta? Ar taip paprasta palikti už nugaros daugybę šalių, kuriose dailiajam čiuožimui sudarytos nepalyginamai geresnės sąlygos nei Lietuvoje?
Puikią Deivido ir Isabellos formą įrodo ir paskutiniai jų šokiai. Prieš pusantro mėnesio Tarptautinės čiuožimo sąjungos varžybose Čekijoje jie užėmė 4-ąją vietą, aplenkę 13 porų ir dabar pasauliniame reitinge užima 13-ąją vietą.
Pasakyti, kad tai – nepakankamai geri rezultatai pilietybei gauti, gali tik žmonės, kuriems, švelniai tariant, trūksta patriotizmo suvokimo. Priekabūs, irzlūs, kietakakčiai, savaip įstatymus vertinantys visuomenės išlaikytiniai, neturintys nė lašo strateginio mąstymo ir pozityvaus lankstumo.
Ar Pilietybės reikalų komisijos pirmininkė, prezidentės D. Grybauskaitės patarėja I. Pukanasytė, prieš pasirašydama nuosprendį geriausiai Lietuvos šokėjų ant ledo porai, pasitarė su Lietuvos dailiojo čiuožimo organizacijomis, pasiteiravo profesionalų, ar mažytei valstybei patekti į prestižinių turnyrų geriausiųjų trejetukus, penketukus ir dešimtukus - nepakankamai garbingos pozicijos?
Užuot atsižvelgusi į tai, ką D. Stagniūnas ir I. Tobias jau pasiekė, vis didesniu šriftu įrašydami Lietuvos vardą pasaulio arenose, komisijos vadovė, tarsi dailiojo čiuožimo teisėja, pareiškė, kad Isabella nieko ypatinga Lietuvai nenuveikė.
Gal Lietuvos labui daugiau nuveikė R. Paksą už virvučių timpčiojęs verslininkas J. Borisovas, kuriam pilietybė buvo suteikta?
Tam, kad užsieniečiui išimties tvarka būtų suteikta Lietuvos pilietybė, ypatingų nuopelnų mūsų šaliai nepakanka – reikia dar integruotis į Lietuvos visuomenę. Tačiau ir šį reikalavimą I. Tobias atitinka.
Pilietybės įstatyme integravimasis į visuomenę aiškinamas taip: pretendentams į pilietybę nebūtina nuolat gyventi Lietuvoje – pakanka to, kad jie sugeba bendrauti lietuviškai. Prie reikalavimo mokėti kalbą abstrakčiai priduriama, kad turi būti kiti akivaizdūs integravimosi į Lietuvos visuomenę įrodymai.
Ar I. Tobias žingsniai - dėl Lietuvos vardo skambėjimo pasaulyje karjeros JAV paaukojimas, intensyvių lietuvių kalbos kursų lankymas ir susikalbėti lietuviškai išmokimas, nuolatiniai apsilankymai Lietuvoje (pastarąjį kartą Isabella su Deividu Elektrėnuose prieš dvi savaites Elektrėnuose surengė atviras treniruotes ir ledo pamokas vietos moksleiviams), dailiojo čiuožimo populiarinimas mūsų šalyje, ypač tarp jaunimo, dar neįrodo integravimosi į Lietuvą?
Paskutinį žodį dėl pilietybės I. Tobias suteikimo tarsianti prezidentė D. Grybauskaitė vienu šratinuko mostu gali palaidoti Lietuvos olimpines viltis ir supančioti grandinėmis tuos, kurie pasiryžę garsinti mūsų valstybę, kaip jau anksčiau buvo padariusi.