D. Grybauskaitė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Konstitucinio Teismo pateiktais išaiškinimais, Pilietybės įstatymu, atsižvelgusi į Pilietybės reikalų komisijos siūlymą ir įvertinusi visas aplinkybes, Jungtinių Amerikos Valstijų pilietei I. Tobias nesuteikė pilietybės išimties tvarka.
Griežtesni reikalavimai ir apribojimai pilietybės suteikimui išimties tvarka pradėti taikyti po 2003 m. gruodžio 30 d. Konstitucinio Teismo nutarimo. Kad būsimi nuopelnai negali tapti pagrindu pilietybės suteikimui išimties tvarka, dar kartą patvirtinta 2006 m. lapkričio 13 d. Konstitucinio Teismo išaiškinime.
Pagal Pilietybės įstatymo 20 straipsnį, LR pilietybė išimties tvarka gali būti suteikiama užsienio valstybių piliečiams, kurie turi neginčijamų nuopelnų Lietuvos valstybei, yra integravęsi į Lietuvos visuomenę ir su Lietuva yra susiję nuolatiniais faktiniais ryšiais.
LR pilietybės suteikimas išimties tvarka asmenims, neatitinkantiems nors vieno iš įstatyme numatyto reikalavimo, pažeistų ne tik Pilietybės įstatymą, bet ir Konstitucijos 84 straipsnio 21 punktą.
Nesuteikti amerikietei Lietuvos pilietybės rekomendavo ir Pilietybės reikalų komisija.
21-erių I. Tobias buvo būtina Lietuvos pilietybė, kad su 27-erių Deividu Stagniūnu galėtų atstovauti Lietuvai žiemos olimpinėse žaidynėse.
I. Tobias ir D. Stagniūnas kartu čiuožia nuo 2010 metų birželio. Užpernai Europos čempionate jie užėmė dvyliktąją, o pernai - devintąją vietas. Pasaulio pirmenybėse Lietuvos duetas užpernai buvo keturioliktas, o pernai - aštuonioliktas.
D. Stagniūnas neteko galimybės 2010 metais dalyvauti Vankuverio žiemos olimpinėse žaidynėse, kai Prezidentė D. Grybauskaitė išimties tvarka Lietuvos pilietybės nesuteikė jo buvusiai partnerei amerikietei Katherinai Copely.
Pilietybė - ne dovana
Prezidentūros Teisės skyriui vadovaujanti Rūta Svetikaitė teigė, kad pilietybė negali būti traktuojama kaip dovana, o šokėja neatitiko nė vieno iš būtinų kriterijų - ypatingų nuopelnų valstybei ir integravimosi į Lietuvos visuomenę.
„Mūsų Konstitucija ir Pilietybės įstatymas yra labai griežti dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka. Pilietybės įstatymas aiškiai nurodo, kad tai turi būti žmogus, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Už būsimus nuopelnus negalima suteikti pilietybės“, - BNS sakė R. Svetikaitė.
Pasak jos, nors tik Respublikos prezidentas gali nuspręsti, ar asmuo atitinka kriterijus ir vertas pilietybės, tačiau jį saisto Konstitucinio Teismo doktrina, pagal kurią pilietybės negali suteikti už būsimus nuopelnus.
„Tiek ypatingi nuopelnai, tiek integravimasis į Lietuvos visuomenę - abu šie kriterijai yra vertinamojo pobūdžio. Vienintelis subjektas, kuris įgaliotas spręsti pilietybės suteikimo išimties tvarka klausimus, yra prezidentas. Bet prezidentas nėra laisvas ta prasme, kad jį riboja Konstitucija, Konstitucinio Teismo išaiškinimai ir Pilietybės įstatymas“, - kalbėjo patarėja.
„Jeigu labai išplėstume tą aiškinimą, jis neatitiktų to Konstitucinio Teismo oficialaus pateikto aiškinimo. Kriterijų išplėtimas neatitiktų Konstitucinio Teismo doktrinos“, - pabrėžė R. Svetikaitė.
Anot prezidentės patarėjos, pilietybė negali būti traktuojama kaip dovana - šis institutas atspindi asmens teisinį ryšį su valstybe.
„Pilietybė pagal savo esmę yra asmens teisinio ryšio su valstybe patvirtinimas. Tai nėra kažkoks aktas, kurio pagrindu asmuo galėtų lengviau atvažiuoti į šalį ar gauti iš to naudą.
Pilietybė nėra dovana. Tai nėra valstybės apdovanojimas“, - sakė ji.
Laikė lietuvių kalbos testą
Kaip rašė dienraštis „Lietuvos rytas“, dvi paskutines gruodžio savaites D. Stagniūnas ir I. Tobias praleido Lietuvoje.
Ledo šou „Liepsnojantis ledas” žiūrovai Šiauliuose, Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune turėjo progos įvertinti gimtinėje retai pasirodančios poros talentą, o Pilietybės reikalų komisija – ir I. Tobias lietuvių kalbos žinias.
„Aš mokausi tris dienas per savaitę, bet kalba sunki”, – neslėpė Kalėdas pirmąsyk kartu su savo partneriu Lietuvoje sutikusi amerikietė.
Siekdama Lietuvos pilietybės I. Tobias jau gerus metus tris kartus per savaitę atkakliai mokėsi lietuvių kalbos.
Niujorke gimusi čiuožėja gruodžio 20-ąją apsilankė Lietuvos prezidentūroje, kur pirmiausia viena laikė lietuvių kalbos testą.
Pasak „Lietuvos ryto” šaltinių, amerikietė atsakė į 58 iš 60 čia jai pateiktų lituanistų klausimų.
„Isabella intensyviai mokėsi lietuvių kalbos. Lituanistai nustatė, kad lietuvių kalbą ji moka. Tikėjomės, kad tai bus vienas pagrindinių dalykų svarstant pilietybės reikalus”, – prisipažino L. Vanagienė.
Amerikiečiai remia porą
D. Stagniūną ir I. Tobias treniruoja geriausiu pasaulyje ledo šokių treneriu vadinamas Igoris Špilbandas.
Vien už ledo arenos nuomą čiuožėjai priversti mokėti po 400 JAV dolerių per dieną, o didžiąją Lietuvos poros išlaidų dalį apmoka I. Tobias tėvai.
„Isabellos šeimos indėlis labai didelis. Lietuva niekuomet nepajėgtų mokėti mūsų porai tokių lėšų, kurias dabar skiria amerikietės šeima, – prisipažino L. Vanagienė. – Pernai vasarą mirė Deivido mama.
Jis pažadėjo mamai, kad būtinai dalyvaus olimpiadoje.
Deividui buvo labai sunku, bet jis surado jėgų tęsti karjerą ir toliau siekti šio tikslo.”
