Kai 2018 metų pasaulio futbolo čempionato organizacinio komiteto vadovas Aleksejus Sorokinas baigė pasakojimą, kaip Rusija rengiasi priimti milijoną aistruolių, ekrane pasirodė susirūpinęs Winstono Churchillio veidas ir garsioji jo frazė.
„Rusija yra mįslė, uždengta paslaptimi ir įvyniota į dar vieną galvosūkį”, – taip yra pasakęs buvęs Didžiosios Britanijos vadovas.
„Mes padarysime viską, kad jūs pamatytumėte kitokią – atvirą – Rusiją”, – žadėjo A.Sorokinas.
Iki pasaulio futbolo čempionato pirmenybių – dar penkeri metai, bet Sočio žiemos žaidynės – jau kitąmet.
Be šių dviejų svarbiausių pasaulio sporto įvykių, Rusija surengs dar keletą svarbiausių sporto šakų pasaulio čempionatų, o šiemet Kazanėje vyksianti vasaros universiada dalyvių skaičiumi ir programa netgi pranoks olimpiadą.
Galima laikytis pozicijos, kad Rusijos valdžia sportą siekia paversti savo politiniu įrankiu, bet akivaizdu, kad rengdama didžiausias pasaulio varžybas Rusija keisis.
Visos Sočio arenos – naujos
Jei norite savo akimis pamatyti, kaip atrodo 50 milijardų dolerių, reikia vykti į ne į banką, o atskristi į Sočį.
Tiksliau – ne į Sočį, o į iš esmės tuščioje vietoje statomą jo priemiestį Adlerį, kuris ir yra tikroji 2014 metų žiemos olimpinių žaidynių vieta.
Pernai išplėstas, bet modernumu nestebinantis Adlerio oro uostas yra tikrieji vartai į olimpiadą, kuri vyks vos 15 min. kelio – prie jūros esančiose naujose arenose ir kalnų kurortuose Krasnaja Polianoje ir Roza Chutore.
Jas skiria apie 50 kilometrų – dabar tai daugiau nei valanda kelio sunkvežimių išvagota trasa, o kitais metais pakaks pusvalandžio, kad kalnus pasiektum naująja traukinių linija. Dalis jos jau nutiesta ten, kur buvo šimtmečius neliesta gamta.
Sovietmečiu klestėjusiam Sočiui olimpiada yra naujasis gimimas. Tai, kam prireikia dešimtmečių, čia bus padaryta per keletą metų, o liks šimtmečiams.
Sočio žaidynės bus pirmoji istorijoje olimpiada, kuri vyks vien naujose bazėse.
„Šis miestas anksčiau net normalios kanalizacijos neturėjo”, – tokia buitinė detalė, nuskambėjusi iš mero Anatolijaus Pachomovo lūpų, puikiai atspindi permainų mastą. Senajame Sočyje iškils naujų turistams skirtų pastatų, o Adleris yra statomas iš naujo.
Žaidynėms pinigų neskaičiuoja
Galima išvardyti daug skaičių, bet jie nepadarys tokio įspūdžio, kokį daro savo akimis pamatyti ar išgirsti dalykai.
„Vargas tam merui ar gubernatoriui, kuris nesupranta, kad sportas Rusijoje dabar yra absoliutus prioritetas”, – pabrėžė Rusijos sporto ministras Vitalijus Mutko.
Buvęs futbolo valdininkas dabar jaučiasi kaip niekada tvirtai, nes pokyčiai vyksta tiesiog akyse.
Lankantis būsimųjų žaidynių vietoje balandį buvo akivaizdu, kad ši vasara Sočio regione statybininkams bus labai karšta. Pastatytos tik arenos, kuriose jau vyko varžybos, o jų aplinka dar netinkama žiūrovams priimti: aplink zuja tūkstančiai darbininkų ir automobilių.
V.Mutko kalbėdamas su žurnalistais demonstravo pasitikėjimą savimi: „Rugsėjį beveik viskas bus baigta. Visi inžineriniai darbai padaryti, liko tik kelius ir gatves nutiesti.
Matydami statybas gaunate galimybę įvertinti tas permainas, kurios čia vyksta.”
Siekdama teisės rengti Sočio olimpiadą Rusija akcentavo geografinį išskirtinumą – subtropikai ir kalnai čia yra greta.
„Žmonėms patinka atrasti naujas vietas”, – pabrėžė Rusijos valdininkas Sočio pranašumą prieš seniai įrengtus ir jau nusibodusius žinomus kalnų kurortus, ypač Vakarų Europos.
Statant naujus objektus būta aplinkosaugininkų protestų, kad bus pakenkta gamtai.
„Atsižvelgėme į tai. Kai kur medžiai buvo persodinti, o kitur kelias aplenkia draustinius”, – kalbėjo V.Mutko.
Korėjiečiams reikės pasistengti
Prieš porą metų teko lankytis Pietų Korėjos žiemos sporto sostinėje Pchenčchane, kuris 2007 metais pralaimėjo Sočiui 4 balsais, bet trečiuoju bandymu galų gale iškovojo teisę rengti 2018 metų žiemos žaidynes.
Niekas neabejoja, kad korėjiečiai surengs tvarkingas, teisingas žaidynes, tačiau Sočio užmojams prilygti jie neturi jokių galimybių.
Pchenčchane bus pastatytos tik kelios naujos bazės, o sniego sporto šakų varžybos vyks jau gerai pažįstamose trasose.
Įtraukė jaunąją kartą
Sočyje viskas kainuoja ir kainuoja brangiai, todėl tarp 70 tūkstančių statybininkų daugiausia yra darbininkų iš kaimyninių neturtingų šalių, jie gyvena kukliuose barakuose, bet jiems tai irgi yra proga uždirbti daugiau nei savo gimtinėje.
Rusijos politikai drąsiai skelbia, kad per sportą kuria savo šalies ateitį. Su tuo negalima nesutikti.
Užtenka pamatyti šimtus Rusijos jaunuolių sporto savanorių, paskaityti jų komentarus, pamatyti nuotraukas socialiniuose tinkluose ir nekyla abejonių, kad jie didžiuojasi galėdami prisidėti prie pasaulinių įvykių.
Daugeliui jų tai irgi yra galimybė tapti pasaulio žmonėmis. Įvairiuose mokymuose dalyvaujantys jaunuoliai gerai moka užsienio kalbas ir savo gyvenime pasieks tikrai daugiau nei jų tėvai, gimę ir augę sovietmečiu.
Per pusmetį – per 70 varžybų
Pasibaigus 2012–2013 metų žiemos sezonui rusai ėmė skaičiuoti viščiukus: surengta per 70 varžybų, per kurias buvo patikrintas pasirengimas artėjančiai olimpiadai.
Jų būta pačių įvairiausių: regioninės, visos Rusijos ir tarptautinės – daugiausia tai buvo jaunimo varžybos, pasaulio taurės etapai, bet ir buvo elito čempionatų.
Pirmąjį kovos krikštą gavo ne tik 5000 savanorių, patikrintos ir kitos žaidynių rengimo tarnybos. Vertinimai – nevienareikšmiai. Rusai džiaugiasi, kad beveik viskas pavyko, dalyviai įžvelgė daug erdvės tobulėti. Teko girdėti ir kategoriškų nuomonių: jei tiek nesklandumų bus ir per olimpiadą, tai ačiū – nereikia tokių žaidynių.
Įspūdį kuria ir detalės
„Taip, mes nustatome naujus standartus, – didžiavosi sporto ministras V. Mutko. – Nedaug šalių gali imtis tokių renginių. Bet mes žiūrime į tai kaip į investiciją į ateitį.
Siekiame, kad Rusija taptų atviresnė, ir tikimės, kad tai pajus visas pasaulis.”
Kol kas Rusija savo atvirumą bando išreikšti pažadais be vizų įsileisti visus olimpinių bilietų savininkus ir tą patį žada taikyti 2018 metų pasaulio futbolo čempionato žiūrovams.
Bet akivaizdu, kad iš aukštų tribūnų sakomais gražiais žodžiais pasaulis patikės tik tada, kai atviresni ir draugiškesni taps Rusijos ambasadų darbuotojai, muitininkai, pasieniečiai, oro uostų tarnautojai.
Kol kas tokį draugiškumą rodo tik sporto varžybų savanoriai, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar vien jaunimo atvirumas pajėgs pakeisti tradicinį Rusijos įvaizdį.
Žiemos olimpinių žaidynių objektai
Olimpinė širdis – Sočio priemiestis Adleris, kuriame yra atnaujintas oro uostas, o už 8 km Imeretino slėnyje statomas olimpinis kaimelis. Čia visos varžybos vyks uždarosiose patalpose, nes vasario mėnesio vidutinė temperatūra yra 8,3 laipsnio šilumos.
Greta olimpinio kaimelio – šešios naujos arenos: ledo rūmai „Bolšoj” (12 000 vietų žiūrovams) ir „Šaiba” (7000), greitojo čiuožimo centras „Adler” (8000), ledo rūmai „Aisberg” (12 000), akmenslydžio centras „Ledo kubas” (3000) ir dar statomas stadionas „Fišt” (40 000), kuriame vyks atidarymo ir uždarymo ceremonijos.
Šis stadionas vėliau bus skirtas futbolui – jame vyks 2018 metų pasaulio čempionato varžybos. Beje, Fištas yra ne išgalvotas žodis, o vienos aukščiausių Kaukazo viršukalnių pavadinimas.
Po olimpinių žaidynių bent kartą per metus ši teritorija virs „Formulės 1” varžybų trasa – rusai yra pasirašę sutartį čia rengti pasaulio čempionato etapus iki 2020 metų.
Kalnuose sportininkai gyvens Krasnaja Polianos miestelyje. Čia vyks biatlono ir slidinėjimo rungtys, netoli yra įrengtos rogučių ir bobslėjaus trasos, šuolių nuo tramplino arena, o kalnų slidinėjimo varžybos ir ekstremalaus sporto rungtys vyks Roza Chutoro kurorte dar aukščiau kalnuose. Čia sportininkai, žiūrovai ir žurnalistai į trasas turės keliauti keltuvais.