Daugiau nei penkerius metus bėgiojantis 58-erių Povilas Ambraška Druskininkuose 42 kilometrus ir 195 metrus įveikė per 4 valandas ir 23 minutes. Kaune tokiam pat atstumui įveikti prireikė 12 minučių mažiau.
„Tai turbūt optimaliausia trasa, kurią buvo galima parinkti. Aišku, vietomis akmenimis grįstas grindinys kėlė problemų, ypač tokia nuokalnė, palijus tapo slidoka ir pavojinga“, - po varžybų Kaune kalbėjo 55-erių Povilas Ramoška.
„Kauno krantinės danga ištrupėjusi, reikėjo žiūrėti po kojomis. Visa kita – viskas gerai.
Negalima lyginti šio maratono trasos su Druskininkų. Ten didžioji dalis kelio driekėsi miško keliukais, gruntu. Asfalto buvo, tačiau ne tiek daug.
Daugiau pavargau šeštadienį. Antroje pusėje šiek tiek ėjau.
Jei būčiau bėgęs greičiau Druskininkuose, nebūčiau turėjęs jėgų sekmadieniui. Legendinis ultra ilgų distancijų bėgikas Petras Silkinas yra sakęs, kad jei per trumpą laiką bėgi kelis maratonus, pirmame reikia startuoti atsargiai, ne visu tempu, su rezervu kitiems bėgimams“, - kalbėjo P. Ramoška.
Pasak jo, Kaune sunkiausia buvo įveikti paskutinį dešimties kilometrų ratą bei daug jėgų pareikalaudavo rato 5-tame ir 9-tame kilometruose buvusios nedidelės įkalnės.
„Greitis man ne pagrindinis elementas tokiose varžybose.
Dabar kitas rimtas iššūkis – šimto kilometrų varžybos Vilniuje, liepos pabaigoje.
Kalbant apie mitybą prieš tokius bėgimus svarbu neprisivalgyti maisto, turinčio daug baltymų. Grįžus iš Druskininkų, norėjosi ir mėsos. Paprastai jos nevalgau, tačiau po tokių bėgimų norisi ja pasistiprinti.
Prieš keletą mėnesių užsiregistravęs vienam maratonui pamačiau, kad vyks ir kitas maratonas, nusprendžiau abiejuose dalyvauti.
Aš vėlokai pradėjau bėgioti ir greičio neturiu. Pastebėjau, kad kuo ilgesnė distancija, tuo aš sąraše aukščiau. Bėgant pusę maratono, mano pavardė atsiduria rezultatų sąrašo pabaigoje, jei maratone startuoju, esu viduriuke, jei dar ilgesnė distancija – užimu dar aukštesnę vietą.
Bėgioti pradėjau po patirto infarkto, tai buvo priemonė prieš viršsvorį. Su laiku vis labiau patiko šis sportas.
Per savaitę prabėgu apie 100 kilometrų, per mėnesį vidutiniškai 400-500 kilometrai”, - teigė P. Ramoška.
Lenkia ir trigubai jaunesnius
71 metų Petras Silkinas yra tikra ilgų nuotolių bėgimo legenda. Jis 1000 mylių pasaulio rekordininkas, patekęs į Gineso rekordų knygą. Bėgimo „Per Europos sostines už Lietuvą“ iniciatorius įveikė daugiau nei 16 tūkstančių kilometrų. Galima jį drąsiai tituluoti ištvermingiausiu planetos bėgiku.
Jam įveikti du maratonus per dvi dienas nėra ypatingas gyvenimo įvykis. Beje, jis lenkia žymiai už save jaunesnius maratonininkus. Įveikti distanciją per kiek daugiau nei tris su puse valandos gėdos nedaro ir jauniems vyrams, o ką kalbėti į aštuntą dešimtį įkopusį senjorą.
„Sunkiau buvo šeštadienį, nes buvo karštas oras, o Kaune – geresnė trasos danga, ryte palijo“, - po finišo su medaliu ant krūtinės pasakojo kretingiškis P. Silkinas.
„Grįžęs namo pirmiausia gerai pavalgysiu, tada miegoti, pirmadienį jau planuoju treniruotę, prabėgti kokius 30 kilometrų.
Paskaičiavau, kad iki Druskininkų maratono šiemet jau prabėgau 5 tūkstančius kilometrų.
Vidutiniškai kasdien po 31 kilometrą. Pernai įveikta 10 tūkstančių kilometrų. Sekmadienį maratoną įveikiau per 3 valandas ir 31 minutę, o šeštadienį – 8 minutėmis ilgiau bėgau. Šeštadienį įveikiau jubiliejinį 150-ąjį maratoną, sekmadienį – 151-asis, taip pat gražus skaičius.
Reikia gyventi sveikai ir viskas bus gerai“, - šypsojosi P. Silkinas.
Idealus oras bėgimui
Nuo pat 8 valandos ryto Nemuno saloje šalia „Žalgirio“ arenos ėmė buriuotis bėgikai, o, pasak organizatorių, pirmame Kauno maratone įvairiose distancijose startavo daugiau nei pusantro tūkstančio bėgimo entuziastų.
Nemuno saloje startavę toliau bėgo Karaliaus Mindaugo prospektu. Dalis jo buvo atskirta nuo eismo. Tiesa, dalyje, skirtoje bėgikams pirmuosiuose kilometruose po starto didžiuliai masei bėgikų maišė kelios turbūt ne sekmadienį pastatytos mašinos.
Toliau trasa driekėsi Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tiltu, Aleksoto g., Rotušės aikšte, A. Jakšto g., Pilies g., Santakos parku, Prieplaukos krantine, Nemuno krantine iki A. Juozapavičiaus prospekto. Tada bėgikai grįžo Karaliaus Mindaugo prospektu atgal link „Žalgirio arenos“ ir toks vieno rato atstumas lygus kiek daugiau nei 10 kilometrų.
Bėgantys pusmaratonį turėjo įveikti du tokius ratus, o pasiryžę šturmuoti visą maratoną bėgo keturis ratus.
Trasa tiko bėgikams, siekiantiems asmeninių rekordų.
Maratoną laimėjęs Tomas Venckūnas teigė, kad tikėjosi nugalėti bei atsiėmęs prizą džiaugėsi gerai organizuotu renginiu.
„Trasą pavadinčiau krosine, tiko greitiems bėgikams. Pergalė maloni, tačiau nėra netikėta“, - teigė nugalėtojas, kuris dažnai laimi mėgėjų varžybose.
Kauno maratone susirinko nemažas būrys ištikimų bėgimo varžybų dalyvių, nes Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija šias varžybas įtraukė į klubų čempionato įskaitą. Tad į Kauną suplūdo sportininkai iš visos Lietuvos.
Pirmame rate, įveikiant 10 kilometrų, didžioji dalis bėgikų spaudėsi vienas šalia kito, antrame rate jų gretos stipriai sumažėjo, nes trasoje liko maratonininkai ir pusės maratono dalyviai.
Po dviejų ratų liko tik visos distancijos bėgikai, kurie nedideliais atstumais išsibarstė per visą trasą.
Švelnus lietus po starto šiek tiek atvėsino orą, kuris puikiai gaivino sportininkus.
Įveikus trasą ir šiek tiek pastovėjus vienoje vietoje ne vienam ėmė darytis vėsoka. Visi, įveikę distanciją, gavo atminimo medalį.
Daugelis po finišo neskubėjo skirstytis, o bendravo su kolegomis, fotografavosi, laukė draugų arba palaikė dar trasoje bėgančius sportininkus.
