„Buvo laikų, kai mūsų festivalyje dalyvaudavo beveik 400 ėjikų, per visą jo istoriją Alytuje yra apsilankę net 36 valstybių sportininkai. Šiemet dalyvių nebus tiek daug, bet stiprių ėjikų netrūks“, - sakė K. Pavilonis, vadovaujantis ir Lietuvos sportinio ėjimo asociacijai.
Festivalio rengėjas jau galvoja apie kitus metus, kai vyks jubiliejinės 40-osios varžybos: „Nedaug varžybų Lietuvoje ir netgi pasaulyje turi tokią istoriją. Tokiai tradicijai sukurti ir išsaugoti reikia fanatiško atsidavimo ir patikimų rėmėjų, todėl esu labai dėkingas Alytaus miesto verslininkams ir vadovams, kurie tai supranta.“
Sportui trūksta tik viešbučių
K. Pavilonis prasitarė, kad ėjimo festivalis Alytuje galėtų būti dar didesnis, jei mieste būtų pakankamai vietų sportininkams apgyvendinti.
Būtent viešbučių ir kitų nakvynės vietų trūkumas labiausiai varžo Alytaus sporto užmojus. Tai jie puikiai pajuto ir 2011 metais, kai atnaujintuose miesto sporto rūmuose vyko grupės varžybos, o krepšininkai gyveno ne Alytuje, o Birštone ir Druskininkuose, ir važinėjo į rungtynes kelias dešimtis kilometrų.
Mieste yra vienintelis didesnis viešbutis „Dzūkija“, kuris kartais pasinaudoja savo kaip beveik monopolininko teisėmis ir sunkiai leidžiasi į derybas dėl kainų. Sportininkai nėra išlepę ir neaptekę pinigais, todėl norėtų mokėti kuo mažiau.
Su lenkais – greičiau ir pigiau
Tik apgyvendinimo vietų stoka kartais pakiša koją alytiškių norui pasikviesti kokias nors varžybas, nes sporto bazėmis šis miestas gali varžytis su Lietuvos didmiesčiais.
Šaudykla – geriausia Lietuvoje, 50 m plaukimo baseinas irgi buvo geriausias šalyje - iki pat brangiai kainavusios Girstučio baseino rekonstrukcijos Kaune, stadionas – irgi puikus, nes atitinka UEFA reikalavimus ir taps Europos jaunimo iki 19 m. čempionato rungtynių vieta.
Puikioje vietoje miesto centre tarp pušų įrengtas stadionas netrukus nebus vienišas – šalia numatyta statyti universalią salę su pertvaromis.
Šis projektas bus įgyvendinamas bendradarbiaujant su Lenkijos Elko miestu. Su kitu kaimynų miestu Gičycku drauge vystomos naujos tinklinio salės - su itin aukštomis lubomis – statybos. Lenkai irgi jau baigia statyti panašią areną. Iki 85 procentų lėšų šiems projektams gaunama iš ES fondų pagal pasienio partnerystės programas.
„Mes jau seniai supratome, kad Vilniuje gauti lėšų sporto bazėms beveik nėra vilčių, todėl sėkmingai naudojamės kitomis galimybės“, - sakė Alytaus miesto sporto ir rekreacijos skyriaus vedėjas Adomas Andrušaitis.
Didmiesčiai nenori mokytis
Per 5 mln. litų – tiek per metus iš savivaldybės biudžeto Alytuje skiriama sportui, kurio visą veiklą koordinuoja vienintelė įstaiga – Alytaus miesto sporto ir rekreacijos centras. Visos sporto bazės priklauso šiais įstaigai, todėl sutaupoma daug lėšų, kurios skiriamos jauniesiems sportininkams. Miesto sporto mokykloje treniruojasi apie 1500 vaikų, o geriausieji nuolat tampa Lietuvos čempionatų prizininkais.
Viskam vadovauja vienas direktorius, pora pavaduotojų, keli vedėjai, o pinigus skaičiuoja keturios buhalterės, nes didžiausios sporto bazės nėra atskiri juridiniai vienetai.
„Neseniai Alytuje lankėsi vieno Lietuvos didmiesčių sporto skyriaus darbuotojų delegacija, kuri domėjosi mūsų sporto valdymo struktūra. Kai viską pasakojome, išgirdome netikėtą atsakymą, kad jie negalės atskleisti tiesos – mat tokiu atveju jiems grėstų pavojus netekti darbo, jei taip efektyviai būtų pertvarkyta sporto sistema ir jų mieste“, - pasakojo Alytaus miesto sporto ir rekreacijos skyriaus vyriausiojo specialistė Daiva Jakubauskienė.
Tiems, kas galvoja, kad Lietuvoje dauguma sporto arenų yra tokios, kaip Vilniuje nustekenti „Žalgirio“ ir Kalnų parko stadionai, tikrai reikia pasidairyti po Alytų. Ir pasimokyti, kad ne kiekvienai salei reikalingas atskiras direktorius su pavaduotojais ir buhalteriais.
