Apsigaubęs trispalve Saulius Meilutis antradienio vakarą laimingas prie „Palau Sant Jordi“ rūmų kantriai laukė pasirodančios savo 16-metės dukters. Olimpinės ir dabar jau pasaulio plaukimo čempionės tėvas sakė: „Išgyvenimai, kaip ir gyvenimas, kaskart kitokie“.
S. Meilutis tik 100 m plaukimo krūtine finalo dieną atskrido į Barseloną – tarsi iš anksto žinodamas, kad Rūta nesustos nei atrankoje, nei pusfinalyje, o paskui sužibės lemiamoje kovoje dėl aukso: „Pasielgiau racionaliai“. Ir prisipažino, kad Londono olimpiadoje Rūtą stebėti buvo lengviau nei planetos pirmenybėse.
Visų dukters varžybų jis neturi galimybės pamatyti arenose, renkasi tik svarbiausias: „Neaplakstysi. Tam reikia laiko ir pinigų“.
Barselonoje jis pabus ilgiau – sekmadienį R. Meilutytė bus laikoma viena pagrindinių pretendenčių laimėti apdovanojimą 50 m krūtine distancijoje.
„Ar bus dar medalių? Žinoma bus. Auksinis. Koks kitoks. 50 metrų krūtine. Garantijų niekas negali duoti, bet pagrįstai tikėtis galima“, – kalbėjo čempionės tėvas.
Švęsti pirmojo aukso sportininkės tėvas neketino: „Nieko ypatingo, jokių balių ir furšetų nedarome. Tiesiog paminėsime šeimoje“.
Kaip jam atrodė dukros plaukimas 100 m krūtine finale S. Meilutis nesiėmė vertinti: „Aš – ne specialistas. Man svarbu, kad laimėjo“.
Jis su Rūta apie sporto subtilybes apskritai kalba labai mažai: „Tėtis nelabai išmano plaukimo, todėl geriau ji tegul kalbasi su specialistais. Kartais aptariame vieną kitą detalę, bet aš nesikišu, nebent pareiškiu savo nuomonę“.
Prieš pasaulio čempionatą R. Meilutytė namuose taip pat nešnekėjo apie tai, ko galima tikėtis Barselonoje. „Ji nemėgsta analizuoti nei savo, nei varžovių galimybių. Nemėgsta spekuliuoti, prognozuoti. Tik sako: turiu tą dieną plaukti geriausiai, kaip galiu“, – pasakojo čempionės tėvas.
Pabūti ir pasišnekėti su taip pat Plimute gyvenančia dukra S. Meilutis turi mažai laiko. Kasryt 5 valandą Rūta išeina į treniruotę, po to mokosi, vėl sportuoja, o namo grįžta apie septintą vakaro. „Pavalgo, dar reikia namų darbus paruošti, vieną kitą žinutę parašyti, o jau devintą valandą ji turi būti lovoje“, – kalbėjo S. Meilutis.
Prieš svarbias varžybas tėvas išvis netrikdo dukters – nerašo net žinutės: „Ji būna išjungusi telefoną, neskaito interneto. Jei man ko reikia, pasiklausiu trenerio“.
Apie Joną Ruddą plaukikės tėvas atsiliepia šiltai: „Puikus žmogus. Negaliu jo vertinti kaip profesionalo, bet neturiu jokių priekaištų. Jis labai rūpinasi Rūta. Esu patenkintas jo psichologine įžvalga ir tuo, kaip jis suvokia žmonių santykius. Jis tikrai giliai išmano vaikų, paauglių ir apskritai sportininkų psichologiją“.
O kaip tėvas dviem žodžiais galėtų apibūdinti savo dukterį? S. Meilutis, prityla, pamąsto ir taria: „Labai širdinga“.
