R. Meilutytės pasaulio rekordas 100 m krūtine distancijoje „įtartinais skaičiais” buvo pavadintas Vokietijos žiniasklaidoje. Neapsieita ir be žodžio „dopingas”.
„Kai kas nors pradeda spėlioti, kodėl kitų šalių plaukikai tokie greiti, ir spekuliuoti dopingo tema, tikriausiai yra labai sunerimę dėl savo rezultatų. Tos valstybės, kurios patenkintos savo vieta medalių lentelėje, paprastai kitų niekuo neįtarinėja”, – šypteli treneris Jonas Ruddas.
Nuolat stebi kontrolieriai
Anglo treniruojamai R.Meilutytei dopingo kontrolės pareigūnai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi.
Į elitą žaibiškai atplaukusi lietuvė tikrinama beveik kiekvienose varžybose, kuriose dalyvauja. Maža to, kontrolieriai kelissyk apsilankė ir per jos treniruotes Plimuto koledže Anglijoje.
J. Ruddas bando suskaičiuoti, kiek 2013-aisiais – varžybų ir ne varžybų metu – mėginių davė jo 16-metė auklėtinė. Ilgai mąsto.
Dešimt kartų – mažiausiai, gal – net penkiolika.
Pernai gruodį Stambule vykusiame pasaulio čempionate trumpajame 25 m baseine R.Meilutytė dėl dopingo buvo tikrinama kasdien po kiekvieno plaukimo.
Šiemet iki planetos pirmenybių lietuvė du kartus gerino Europos rekordą 100 m krūtine distancijoje – Monake ir Barselonoje. Patikrinimai buvo privalomi, nes kitaip rekordai negalėtų būti pripažįstami oficialiai.
Lygiai taip pat nutiko ir praėjusį pirmadienį: rytą 100 m krūtine atrankoje R.Meilutytė pasiekė dar vieną Europos rekordą (1 min. 4,52 sek.), o tos pačios dienos vakare pusfinalyje – pasaulio (1 min. 4,35 sek.).
Ir abu kartus iš baseino – tiesiai pas dopingo pareigūnus.
Išskirtinių privilegijų neturi
R. Meilutytė dėl to nesinervina. Ji supranta, kad dopingo kontrolė – labai svarbi sporto dalis.
„Mes abu tikime, kad sportas turi būti švarus. Plaukimas turi likti kuo toliau nuo dopingo problemų, kurios apraizgiusios kai kurias sporto šakas.
Plaukimas turi būti patikimas, – sakė J. Ruddas. – Mes norime varžytis žinodami, kad visi stojantys į startą lenktyniauja garbingai ir lygiomis sąlygomis.
Varžybos baseine turi būti sportininko pasirengimo, atletiškumo, trenerių darbo, gyvenimo būdo, atsidavimo plaukimui testas. Ir jokiu būdu ne testas to, ką gali duoti kokie nors medikamentai.”
R. Meilutytė neturi asmeninio sporto mediko, kuris prižiūrėtų jos treniruočių procesą. Plimuto koledže lietuve rūpinasi tie patys specialistai, kaip ir kitais studentais sportininkais.
„Mums nereikia specialaus žmogaus, nes nedarome nieko neįprasto”, – teigė J. Ruddas.
Maisto papildų – vienas kitas
„Vartojau tik maisto papildus, nežinojau, kad juose yra draudžiamų medžiagų”, – taip teisinasi dauguma dėl dopingo įkliuvusių atletų.
Bet net ir papildų R.Meilutytei reikia labai mažai.
„Ji visą laiką maitinasi sveikai ir taisyklingai, – paaiškina J. Ruddas. – O tie keli papildai, kuriuos vartojame, yra patikimų ir patikrintų firmų.
Jie paprasti, žinomi daugeliui sportininkų ir netgi nesportuojantiems žmonėms.”
Treneris sutinka, kad reikia sukaupti išsamią informaciją apie visas legalias priemones, kurios padeda siekti dar geresnių rezultatų. O tada svarbu pasirinkti tinkamiausią produktą, nes poreikiai būna individualūs: priklauso nuo amžiaus, lyties, rungties, sportinės formos.
Vieniems sportininkams tas pats papildas gali tikti, kitiems net padaryti žalos.
Nėra nereikšmingų smulkmenų
J. Ruddas moko R.Meilutytę vadovautis jo filosofija.
„Svarbiausia suvokti: sėkmė neateina baseine, treniruočių salėje, gulint ant masažuotojo stalo. Sėkmė ateina 24 valandas per parą gyvenant pagal taisykles.
Nėra nesvarbių detalių: valgymas, miegas, laiko planavimas, bendravimas su draugais tinkamu laiku ir būdu”, – kalbėjo olimpinės ir pasaulio čempionės treneris.
Tačiau J. Ruddas sportinėje aplinkoje lietuvę mato tik 5–6 valandas per parą. Kitos 18 valandų – asmeninė plaukikės nuosavybė, su kuria ji gali elgtis kaip tinkama.
„Mano darbas – patarti Rūtai, kaip tinkamai tvarkyti tas kitas 18 valandų. Bet koks sprendimas stumia tave arba teisinga, arba neteisinga kryptimi.
Siekiu, kad kiekvienas žingsnis turėtų būti daromas reikiamu keliu, – sakė R. Meilutytės treneris. – Ir ji tikrai sugeba kontroliuoti tuos 80 procentų jai priklausančios paros.”
Šešėlį vėl metė vokiečiai
Po R. Meilutytės sėkmės 100 m krūtine distancijoje Vokietijos dienraštis „Frankfurter Rundschau” net straipsnio pavadinime lietuvę pavadino „įtariamąja dopingu”.
„Jeigu interneto paieškoje surinksite jos pavardę, pirmiausia sistema pasiūlys papildomą terminą „dopingas”, – parašė „Frankfurter Rundschau”.
Įtartina esą tai, kad į Londono olimpiadą pernai R.Meilutytė pateko anksčiau nedalyvavusi nei Europos, nei pasaulio čempionatuose. Per keturis mėnesius ji pagerino savo asmeninį laiką 2 sek. – vokiečiams atrodo pernelyg spartus tobulėjimas.
„Tai įtartini skaičiai. Bet tik ne Lietuvoje. Ten R.Meilutytė yra tautos didvyrė, gimtinėje jos vardu net pavadintas kokteilis – „Rūta”, – teigė dienraštis.
Šis tonas panašus į tą, kuriuo Vokietijos žiniasklaida kalbėjo po R.Meilutytės triumfo Londono olimpiadoje. Kai plaukimo sensacija pelnė olimpinį auksą, vokiečiai ragino nepulti į euforiją ir palaukti R.Meilutytės dopingo testo rezultato. Tačiau visi šešėliai greitai buvo išsklaidyti.
Plaukikės kūne glūdi vyriška jėga
R. Meilutytės treneris J.Ruddas teigia, kad plaukikė nepaprastai stipri ir fiziškai, ir psichologiškai: „Manau, ji galėtų sėkmingai startuoti ir kitoje pasirinktoje sporto šakoje. Jei rytoj ji pradėtų žaisti krepšinį, neabejoju, kad greitai taptų gera krepšininke. Jei nueitų į lengvąją atletiką, irgi sulauktų sėkmės.”
„Atletiškumas kartais – genai, kartais – aktyvus gyvenimo būdas, kartais – treniruočių rezultatas. Sudėję visus tris komponentus gauname išskirtinį kūną, kuris daro dalykus, nebūdingus moteriai. Dauguma moterų du tris kartus prisitrauks prie skersinio, nes moters kūnas neturi tiek jėgos kiek vyro. Rūta gali atlikti daugiau nei 20 prisitraukimų. Tai unikalu. Pagal fizines savybes ji nenusileidžia vaikinams, o kartais juos lenkia.”
„Tačiau norint pasinaudoti fizinėmis savybėmis reikia turėti atitinkamų psichologinių savybių. Nugalėti save, kai sunku, ir tęsti. Dar labiau nei fiziškai Rūta yra tvirta psichologiškai. Kai kitas sustoja ar ima trauktis, ji gali žengti dar žingsnį į priekį.
