EUROLYGA 2023

Olimpinės čempionės džiaugiasi, kai lietuviai pagerina jų rekordus

Vida Vencienė (52 m.) ir Lina Kačiušytė (51 m.) artėjančių olimpinių žaidynių laukia kaip šventės – be jokio streso. Žaidynių starto įtampa abiem olimpinėms čempionėms jau praeitis. Tačiau abi jos nenutolo nuo sporto – su juo susijęs abiejų darbas. Vilniuje gyvenančias buvusias slidininkę ir plaukikę sieja ne tik darbo reikalai, bet ir artima draugystė, rašo „Lietuvos rytas“.

Sporto legendos L.Kačiušytė (kairėje) ir V.Vencienė tapo neišskiriamomis draugėmis.<br>M.Kulbio nuotr.
Sporto legendos L.Kačiušytė (kairėje) ir V.Vencienė tapo neišskiriamomis draugėmis.<br>M.Kulbio nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Ligita Valonytė

2014-01-12 11:31, atnaujinta 2018-02-17 16:01

Maskvos olimpinių žaidynių (1980 m.) aukso medalio laimėtoja plaukikė L.Kačiušytė dabar baseine lankosi retai, nes jos finansinės galimybės – kuklios. Bet Lietuvos olimpinio sporto centro metodininke dirbanti moteris vasarą nepraleidžia progos paplaukioti sostinės Žaliuosiuose ežeruose – netoli jų sodą turi olimpinės čempionės motina.

Kalgario (1988 m.) žiemos olimpiadoje aukso ir bronzos medalius iškovojusi V.Vencienė apgailestauja, kad nėra sniego, ir ji negali išsitraukti slidžių. Tačiau Lietuvos tautinio olimpinio komiteto referentė paprastai dalyvauja naujamečiuose bėgimuose.

– Kaip dabar palaikote sportinę formą?

Vida: Kiek įmanoma, dalyvauju sporto renginiuose. Bet norai ne visada sutampa su galimybėmis. Prisipažinsiu – 2013 metais mano sportinis aktyvumas labai sumažėjo.

Iki tol labai mėgdavau po darbo pabėgioti, bet mane gal 2013-ieji kaip nors paveikė, kad aptingau.

Lina: Valgymas – irgi sportas. Man jis labai patinka. (Juokiasi.) Ir mintyse labai daug sportuoju – net špagatą galiu padaryti. (Juokiasi.)

– Kur jūs laikote olimpinius medalius?

Lina: Banke. (Juokiasi.) Anksčiau laikiau prekybos centrą reklamuojančiame maišelyje, buvo labai saugu.

– Bet sklido kalbos, kad savąjį aukso medalį laikote batų dėžutėje.

Vida: Kai Lina man kartą pasakė, jog jos medalis negražus, nes esą jo raištelis prastas, paprašiau jį parodyti.

Nuėjau į svečius pažiūrėti. Ji ilgai ieškojo. Po to ištraukė iš spintos dėžutę ir parodė tą medalį. Raištelis buvo tikrai gražus.

Manasis olimpinis bronzos medalis buvo eksponuojamas Lietuvos sporto muziejuje Kaune, o dabar grįžo namo. Olimpinis aukso medalis gulėjo darbovietės stalčiuje, nes kai į Olimpinį komitetą ateidavo vaikų ekskursijos, jiems parodydavau. Dabar jis irgi namuose.

– Ar gatvėje jus atpažįsta kaip olimpines čempiones?

Vida: Tos kartos žmonės, kurie domėjosi Kalgario žaidynėmis, atpažįsta, sveikinasi. Su sporto entuziastais tenka pabendrauti renginiuose, ne vienas prisimena mano laimėjimą žaidynėse.

Kadangi su Lina esame tos pačios kartos, niekada nepamiršiu jos triumfo. Tuomet, būdama penkiolikametė, žengiau pirmuosius savo sportinės karjeros žingsnius. Pamenu, jog buvome treniruočių stovykloje ir bėgome prie televizoriaus ekrano stebėti L.Kačiušytės plaukimo olimpiniame baseine.

Kaip šiandien prisimenu komentatoriaus žodžius: „Ar spės Svetlana Varganova aplenkti Liną Kačiušytę? Nespėjo...“

Lina: O mane dažniausiai atpažįsta prekybos centre sutikti girtuokliai, nes sykį vienam paskolinau litą, kitam – penkiasdešimt centų. (Juokiasi.)

– Esate skirtingų sporto šakų atstovės, bet tai netrukdo draugystei.

Vida: Esame labai geros bičiulės, manau, kad Lina nepaneigs. Abi esame skirtingos, tačiau mus sieja panašus humoro jausmas.

– Kada susidraugavote?

Lina: Kai laimėjome olimpinius medalius, viena kitos nepažinojome.

Vykdėme tokią pat sporto srities veiklą, atsirado bendrų reikalų.

Vida: Nuo seno priklausėme Vilniaus olimpiečių klubui, būdavo daug išvykų, švenčių. Jų metu ir užsimezgė draugystė.

– Ar kartu švenčiate šventes – lankotės viena pas kitą per Kalėdas, Naujuosius metus, Velykas?

Vida: Linos gimtadienis – sausio 1 dieną. Tradiciškai tądien užsuku pas ją į svečius.

– Ar turite bendrų pomėgių?

Lina: Abi mėgstame skaniai pavalgyti.

Vida: Lina moka ruošti labai gardų plovą.

Lina: O Vida visuomet labai gardžiai jį valgo.

Vida: Esu prasta šeimininkė, todėl labai džiaugiuosi draugės kulinariniais sugebėjimais. Kai esu geros arba prastos nuotaikos, skambinu Linai ir kviečiu eiti valgyti picos.

– Ar profesionalus sportas turėjo įtakos jūsų sveikatai?

Lina: O kas patikrins ir pasakys? Kai apsilankau ligoninėse, susigraudinu, kad sunkiai serga net naujagimiai. O kiek žmonių fiziniai pratimai palengvino negalią? Vienam sportas padeda, kitam – ne.

Todėl negalėčiau pasakyti, kiek man sportas padėjo, kiek pakenkė. Ačiū Dievui, netenka lankytis pas gydytojus, gulėti ligoninėje. Kartais svarstau: gal seniai būčiau susirgusi, jeigu ne plaukimas?

Vida: Dažnai girdime, kaip didysis sportas pakenkė vieno ar kito sportininko sveikatai. Bet kai apsidairau aplink, matau, kiek daug yra žmonių, kurie niekada nesportavo, bet juos kamuoja tokios pat kaip ir sportininkų ligos.

Man vis dar mįslė: sportas kenkia sveikatai ar ją stiprina?

– Ar sportinė karjera nesutrukdė asmeniniam gyvenimui?

Vida: Ne. Kai tapau olimpine čempione, buvau ištekėjusi. Po olimpinių žaidynių prabėgus porai metų gimė duktė Dominyka.

Ačiū vyrui Daniui, kad turėjau galimybę sportuoti. Jis man morališkai labai padėjo ruošiantis Kalgario žaidynėms.

Lina: Sportas labai padeda asmeniniam gyvenimui: visi domisi, sulaukiu daug klausimų. Net ir dabar smalsuoliai manęs teiraujasi, kiek Rūta Meilutytė dar gali laimėti medalių. Dažnas spėlioja, ar atsiras nauja plaukimo žvaigždė, prilygstanti R.Meilutytei.

Vida: Aišku, nauja žvaigždė atsiras, bet kiek jos reikės laukti? Juk po L.Kačiušytės triumfo R.Meilutytės reikėjo laukti net 32 metus.

– Lina, kaip sutikote žinią, kad jūsų rekordas jau pagerintas?

Lina: Man gėda, kad tik prabėgus trisdešimčiai metų buvo pagerintas man priklausęs 200 metrų plaukimo krūtine rekordas. Jį pagerino kaunietė plaukikė Urtė Kazakevičiūtė. Gaila, kad tiek ilgai to reikėjo laukti.

– Vida, ar atsiras sportininkė, kuri laimėjimais prilygtų jums?

Vida: R.Meilutytė – tarsi antroji L.Kačiušytė. Bet naujo talento reikėjo laukti labai ilgai.

Tikiuosi, kad naujas žiemos sporto šakų talentas atsiras Sočyje. Bet gal tai tik svajonės? (Juokiasi.)

– Lina, ar mokate slidinėti?

Lina: Prieš keletą metų pirmąkart atsistojau ant slidžių ir plačiai pražergiau kojas – tikėjausi, kad tokia poza stovėsiu tvirčiau. Tačiau profesionalai pasijuokė. Netrukus įsitikinau, kad kojų nereikia taip plačiai išskėsti – tai visiškai nepadeda.

Suglaustomis kojomis daug tvirčiau jaučiuosi šliuoždama trasomis. Slidinėjimas mane labai sudomino.

Vida: Labai gaila, kad nėra sniego. Patreniruočiau ją, ir tos kojos savaime susiglaustų.

– Vida, ar plaukiate?

Vida: Moku labai gerai plaukti.

Lina: Sakyčiau, visai neprastai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.