Dar Raudonojoje aikštėje Maskvoje ties Kremliumi olimpinis deglas užgeso, o jo nešėjui ėmus beviltiškai gestikuliuoti, kostiumuotas vyras liepsną vėl įžiebė paprasčiausiu žiebtuvėliu.
Dar sykį olimpinis deglas Maskvoje užgeso Raušos krantinėje. Tačiau iš ankstesnės nesėkmės pasimokę rusai šįsyk turėjo atsarginį deglą.
Jei tai nebūtų Rusija, kuri, kaip pranešama, Sočio žaidynėms rengti išleis apie 50 milijardų dolerių – bent penkiskart daugiau nei buvo planuota, vis gęstantis olimpinis deglas gal ir nebūtų sukėlęs tiek pašaipų. Nes tai nėra neįprasta.
Daugelis, kurie juokiasi, nežino, kad prieš 2004 metų Atėnų vasaros olimpines žaidynes olimpinis deglas geso itin dažnai – apie 30 kartų. Geso jis ir prieš Londono žaidynes.
Užgesusi ugnis – ne vieninteliai akibrokštai olimpinio deglo kelionėje. Prieš 2008 metų olimpines Pekino žaidynes jį trumpam buvo nugvelbę Tibeto laisvės kovotojai. O 1968 metais kelionė galėjo baigtis tragiškai – tuomet prieš Meksikos žaidynes deglas sprogo ir sužalojo du vyrus.
Tad kol kas Rusijos atvejis – nėra labai išskirtinis. Tačiau kiti, ne finansiniai, skaičiai – istoriniai.
Olimpinis deglas iki Sočio žaidynių įveiks 65 tūkstančius kilometrų – pusantro karto daugiau nei reikėtų apsukti Žemės rutulį. Tai – ilgiausia olimpinės ugnies kelionė per visą žiemos olimpinių žaidynių istoriją. Olimpinis deglas aplankys 2900 miestų ir gyvenviečių, visus 83 plotu didžiausios pasaulio šalies Rusijos regionus. Jo kalendoriuje - kelionė lėktuvu, traukiniu, automobiliu, net – trikinke, vadinamąja - trojka – tradicinėmis Rusijos rogėmis, kurias tempia elniai ar arkliai.
„Lietuvos ryto“ televizija yra 2014 m. olimpinių žaidynių Sočyje oficialusis transliuotojas. Žinias, reportažus ir įdomiausią informaciją apie Sočio olimpiadą galite sekti „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Olimpinių žaidynių pirmadieniai“. pirmadieniais 21 val. 45 min.