Šuolių su slidėmis varžybose yra du tramplinai - didysis ir normalusis.
Asmeninėse varžybose šliuožiama 10 kilometrų.
Estafetėje komandos šoka nuo didžiojo tramplino ir kiekvienas iš 4 narių šliuožia po 5 kilometrus.
Pirmiausia vyksta šuolių su slidėmis rungtis, o paskui – slidinėjimas. Slidinėjimo rungtyje pirmiausia startuoja daugiausia balų už šuolius gavęs sportininkas, po jo – gavusieji mažiau taškų. Taškų skirtumas verčiamas sekundėmis. Tai – vadinamasis Gunderseno metodas.
Šuolių su slidėmis varžybas atletas pradeda prie starto vartų. Šiuos parenka teisėjas, atsižvelgdamas į vėjo kryptį.
Atsispyrimo nuo rampos stiprumas svarbus šuolio ilgiui.
Šuolininkas gauna taškų ir už šuolio stilių.
Teisėjai vertina skrydį, nusileidimą ir baigiamąją fazę. Taškai skiriami už tai, ar šuolininkas nusileido už taško K, ar iki jo. Taškas K – raudona linija.
Slidinėjama laisvuoju stiliumi.
Slidės juda V forma, o sportininkas svorį perkelia tai į kairę, tai į dešinę slidę. Tai – vadinamasis čiuožėjo žingsnis.
Kojų apkaustai leidžia slidininkui pakelti kulną.
Slidinėjimo varžybose gausu nuokalnių ir posūkių, dėl to trasa yra techniškai ir fiziškai sudėtinga.
Šiaurės dvikovė atskleidžia jėgą ir ištvermę, taip pat – strateginį mąstymą, kuris itin reikalingas jungiant dvi skirtingas šakas.
