Skeletono specialistai pripažįsta, kad tai labai įdomus sutapimas, tačiau įrodymų niekas neturi.
LTV žurnalistai suskaičiavo, kad visus keturis kartus M.Dukuras įsibėgėjo žengdamas po 19 žingsnių, tačiau laikas nebuvo identiškas.
Suskaičiuoti A.Tretjakovo žingsnių neįmanoma, nes transliacijos metu nerodoma jo įsibėgėjimo pradžia. Visų sportininkų rodoma, o ruso – ne.
Išnagrinėjus ankstesnių pasaulio taurės varžybų rezultatas paaiškėjo, kad dukart vienodai įsibėgėti nepavyko nė vienam iš lyderių – visada skiriasi sekundės dalys.
Pats Latvijos sportininkas ir jo treneris bei tėvas Dainis Dukuras po varžybų buvo nusiminę dėl nelaimėto aukso, tačiau viešai pretenzijų niekam nereiškė.
„Medalis gerai, tačiau tai nėra tai, ką mes planavome“, – teigė treneris.
Jis atskleidė, kad po trijų važiavimų supratęs, jog nelaimės aukso, Martinas netgi svarstė nedalyvauti ketvirtajame važiavime. Tokiu atveju bronzos medalį būtų gavęs jo vyresnysis brolis Tomas, kuris liko ketvirtas. „Manau, kad tokia dovana Tomui nebūtų patikusi. Reikia kovoti iki galo, bet ne tokiomis priemonėmis“, – sakė tėvas.
Skeletono specialistai sutaria, jog A.Tretjakovo triumfą lėmė tai, jog jis rungtyniavo gerai pažįstamoje namų trasoje. Jis „Sanki“ trasa yra leidęsis šimtus kartų, o kiti galėjo pasitreniruoti tik apie 20 kartų.
Fiziškai stipresnis A.Tretjakovas ir anksčiau įsibėgėdavo greičiau už latvį, tačiau M.Dukuras yra techniškesnis ir trasoje sugeba geriau valdyti roges. Tačiau Sočio olimpiadoje latvis atsilikdavo ir trasoje.
Treneris D.Dukuras apgailestavo dėl klaidos pirmąją varžybų dieną, nes ledas buvo minkštesnis nei per treniruotes. Latviai to nesitikėjo ir pasirinko kietam ledui labiau tinkamas rogių pačiūžas.
A.Tretjakovas per keturis važiavimus aplenkė latvį iš viso 0,81 sek. M.Dukuras buvo greitesnis tik trečiajame važiavime – vos 0,02 sek.
