Vokietijoje – ledo ritulio, rankinio ir krepšinio kova

Prieš metus Vokietijos krepšinis nekantriai laukė istorinės akimirkos. Savaitė vijo savaitę, mėnuo keitė mėnesį, o statistikos suvestinės rodė krepšinio visuomenę džiuginusius skaičius: į šio žaidimo bundeslygos rungtynes ateidavo daugiau žiūrovų negu į rankinio.

Atrodė, kad tuoj bus galima paskelbti, kad krepšinis pagal varžybų lankomumą pirmą kartą Vokietijos sporto istorijoje pranoko rankinį, tačiau planuotas perversmas neįvyko. Paskutinėmis sezono savaitėmis rankinio dvikovos sulaukdavo daugiau aistruolių ir šis žaidimas vėl aplenkė krepšinį: 2012-2013 metų sezone rankinio bundeslygos lankomumo vidurkis buvo 4540, krepšinio – 4435 sirgaliai.

Nors skirtumas nedidelis, dviejų žaidimų varžytuvės dėl sirgalių baigėsi taip pat, kaip visada iki tol – rankinio bundeslygos pergale.

Krepšiniui liko pasiguosti tuo, kad 4435 sirgalių vidurkis buvo didžiausias per visą pirmosios bundeslygos istoriją, o žiūrovų skaičius augo šeštą sezoną iš eilės.

„Tarp krepšinio lygų bundeslyga pagal lankomumą užima antrąją vietą Europoje. Šie skaičiai mus labai džiugina. Jie rodo, kad galime patiekti patrauklų produktą reklamos užsakovams“, - kalbėjo bundeslygos komercijos direktorius Janas Pommeris.

Pagrindinis krepšinio strategijos kūrėjas galėjo džiaugtis ir sumažėjusiu atsilikimu nuo rankinio. Rankinis geriausius laikus išgyveno praėjusiame dešimtmetyje: 2004-2005 metų sezone šio žaidimo sirgalių vidurkis pirmą kartą peržengė 4000, 2007-2008 metų sezone pasiekė 4863, bet nuo tada visą laiką mažėjo.

Krepšinio varžybų lankomumo vidurkis virš 4000 pirmą kartą pakilo tik 2010-2011 metų sezone. Bet ir toliau nesiliovė didėti.

Vis dėlto ir krepšinis, ir rankinis gana ženkliai atsilieka nuo ledo ritulio. Vokietijos ledo ritulio lygos lankomumo vidurkis nuo 2002-2003 metų sezono visada yra didesnis negu 5000, o praėjusį sezoną buvo 6172.

Šių metų skaičiai yra panašūs į praėjusių. Į ledo ritulio varžybas ateina vidutiniškai 6253 žiūrovai, į rankinio – 4521, į krepšinio – 4439.

Lankomiausių salės žaidimų klubų sąraše pirmąsias vietas irgi užima ledo ritulio atstovai. Šį sezoną daugiausia žiūrovų sulaukia Berlyno „Eisbaren“ (vid. 12447), Kiolno „Haie“ (11306) ir Manhaimo „Adler“ (11061) ledo ritulio klubai.

Krepšinio Berlyno ALBA (10510) – ketvirta, rankinio „Kiel“ (10281) – penktas.

Pirmajame dešimtuke yra po keturis ledo ritulio bei rankinio ir tik du krepšinio klubai.

Be paminėtų į lyderių sąrašą patenka rankinio „Hamburg“ (8557), rankinio Berlyno „Fuchse“ (8147), ledo ritulio Hamburgo „Freezers“ (7617), krepšinio Bambergo „Brose“ (6800) ir rankinio Manhaimo „Rhein Neckar“ (6185).

Televizijoje laimi rankinis

Kone geriausiai šalies sporto pulsą užčiuopia televizijos. Krepšinio ir rankinio bundeslygų varžybas daug metų transliuoja viena televizija – „Sport1“, tačiau jos eteryje akivaizdžiai dominuoja rankinis.

2012 metais „Sport1“ su rankinio lyga sudarė iki 2017 metų galiosiančią sutartį, pagal kurią įsipareigojo kiekvieną sezoną parodyti po 100 rungtynių, iš jų mažiausiai du trečdalius – nemokamu kanalu. Be to, „Sport1“ kiekvieną sekmadienį rengia savaitės rankinio įvykių apžvalgą.

Krepšinio lygai televizijos vadovai pažadėjo transliuoti vos 50 rungtynių per sezoną, iš jų – 40 nemokamu kanalu. Užpernai sudaryta sutartis galios tik iki šio sezono pabaigos.

Krepšinio bundeslygos derybos su „Sport1“ buvo labai sudėtingos ir dauguma klubų liko nepatenkinti sutarties sąlygomis: tiek mažu rodomų rungtynių skaičiumi, tiek televizijos mokama suma.

Vis dėlto bundeslygos prezidentas Thomasas Braumannas pasistengė nuraminti, kad kita sutartis klubams bus daug palankesnė: „Nuotaka tapo puošnesnė. Mes turime ką pasiūlyti“.

Tiesa, bundeslyga sudarė atskirą sutartį su „kabel eins“ televizija. Ji įsigijo iki dešimties Miuncheno „Bayern“ krepšinio klubo rungtynių transliavimo teises.

Ledo ritulio lygos varžybos beveik du dešimtmečius buvo transliuojamos mokamais kanalais. Tačiau 2012 metais lygos vadovai nusprendė nepratęsti sutarties su ilgamečiu partneriu „Sky“ ir susitarė su „Servus TV“. Ši nemokama televizija pažadėjo iki 2016 metų kiekvieną sezoną tiesiogiai parodyti mažiausiai po 40 rungtynių ir sumokėti po 3,5 mln. eurų, kurie išdalinami visiems 14 klubų.

„Sugrįžimas į nemokamą kanalą yra labai geras žingsnis“, - lygos vadovybę sveikino „Eisbaren“ klubo direktorius Billy Flynnas.

Nors trys žaidimai konkuruoja, kartais jų vadovai suvienija jėgas. Rankinio, krepšinio ir ledo ritulio lygos pasirašė bendrą sutartį su ARD ir ZDF visuomeninėmis televizijomis dėl transliacijų antrinių teisių pardavimo.

Iš šios sutarties daugiausiai uždirba rankinio lyga.

Biudžetai – panašūs

Krepšinio ir rankinio bundeslygos klubų biudžetai yra labai panašūs. Šį sezoną vidutinis krepšinio klubo biudžetas – 4,09 mln. eurų, rankinio – 4,04 mln. Abiejose lygose žaidžia po 18 komandų.

Tiesa, turtingiausių krepšinio klubų piniginė – storesnė. Neoficialiais duomenimis Miuncheno „Bayern“ gali naudotis 12 mln. eurų, Bambergo „Brose“ – 9 mln., Berlyno ALBA – 7,5 mln., Oldenburgo EWE – 6 mln., Ulmo „ratiopharm“ – 5,4 mln.

Rankinio lygoje didžiausią iždą turi „Kiel“ – 9 mln. eurų, „Hamburg“ – 8,5 mln., „Flensburg-Handewitt“ – 6 mln., Manhaimo „Rhein Neckar“ – 5,5 mln., Berlyno „Fuchse“ – 4,8 mln.

Skurdžiausių klubų kasoje yra apie 1,5 mln. eurų (krepšinio Vaisenfelso „Mitteldeutscher“ ir Fechtos „Rasta“ bei rankinio „Eisenach“ ir „Emsdetten“).

Ledo ritulio lygoje skirtumas tarp turtingiausių ir skurdžiausių yra mažesnis, o klubų biudžetai svyruoja nuo 3,5 iki 7,5 mln. eurų.

Krepšinio bundeslygos vadovų manymu, vienas didžiausių šio žaidimo trūkumų yra tai, kad dauguma klubų atstovauja nedideliems miestams. Tarp vietos žmonių krepšinio komandos yra beprotiškai populiarios, bet didžiausioms šalies bendrovėms klubai iš mažų miestų, neturinčių nė 100 tūkstančių gyventojų, nėra labai patrauklūs.

Todėl Vokietijos krepšinio vadovai krykštavo iš džiaugsmo, kai šiuo žaidimu susidomėjo Miuncheno „Bayern“ futbolo klubas, prieš kelerius metus įsteigęs krepšinio padalinį, sukūręs stiprią komandą ir atvedęs ją iš žemiausių lygų į pirmąją bundeslygą.

Įkvėptas bavarų projekto sėkmės lygos direktorius J.Pommeris susitiko su dar kelių futbolo klubų („Hamburg“, Dortmundo „Borussia“, Gelzenkircheno „Schalke“) vadovais ir įtikinėjo juos pasekti „Bayern“ pavyzdžiu.

Tačiau „Hamburg“ ir „Schalke“ tvirtai atsakė, kad krepšinis jų nė trupučio nedomina.

Kita vertus, bent jau Hamburge brandinamas kitas krepšinio projektas, kurį įsukti bando buvęs Vokietijos rinktinės krepšininkas Pascalis Rolleris. Sukurti pajėgų klubą Kiolne tikisi kitas buvęs rinktinės žaidėjas Stephanas Baeckas.

Vis dėlto geri norai visai nereiškia gerų rezultatų. „Bayern“ yra viena nedaugelio išimčių ir kol kas niekas negali garantuoti, kad po keleto metų šis krepšinio klubas veiks taip pat sėkmingai kaip dabar.

Per porą pastarųjų dešimtmečių į pirmąją bundeslygą su napoleoniškais užmojais jau buvo įsiveržę keli didmiečių klubai, tačiau kai kuriuos iš jų šiandien vargu ar kas beprisimena.

Hamburgo „Tigers“ užsidarė pirmojoje lygoje praleidęs vos du sezonus, Kiolno „99ers“ išgyventi nepadėjo net tai, kad šis klubas (geriausiais laikais žaidė pagrindinio rėmėjo „RheinEnergie“ pavadinimu) 2006 metais tapo Vokietijos čempionu ir iškovojo kelialapį į Eurolygą, o Frankfurto „Skyliners“ po trumpo blyksnio tapo bundeslygos vidutinioku, kurio pagrindinis tikslas – neiškristi į antrąją lygą.

Nors stipraus klubo Miunchene atsiradimas džiugina bundeslygos vadovybę, staigus „Bayern“ iškilimas slepia rimtą grėsmę visam Vokietijos krepšiniui.

Daug kas skundžiasi, kad „Bayern“ sujaukė šalies krepšinio rinką, ir primena, kaip bundeslyga stojosi ant kojų.

Kiti profesionalų klubai pradėjo tuščioje vietoje ir siekdami atsidurti ten, kur yra dabar, dirbo ne vienerius metus. Jie kūrė infrastruktūrą, ieškojo ilgalaikių rėmėjų, patys uždirbo pinigus ir konkuruodami kartu kėlė Vokietijos krepšinio autoritetą.

Krepšinio „Bayern“ subrendo po futbolo sparnu. Eidami pas galimus rėmėjus „Bayern“ krepšinio klubo vadovai gali naudotis futbolo „Bayern“ įvaizdžiu, o pritrūkę vieno ar kito milijono įkišti ranką į motininio klubo kišenę.

Be to, „Bayern“ sulaukė priekaištų dėl etikos nesilaikymo. Pernai Miuncheno klubui įsigijus net keturis iki tol ALBA aprangą vilkėjusius krepšininkus, Berlyno klubo vadovai pareiškė, jog „Bayern“ šiems žaidėjams sumokėjo gerokai daugiau negu jie verti vien dėl to, kad siekė susilpninti vienus pagrindinių varžovų.

Kita vertus, teigiamas „Bayern“ poveikis Vokietijos krepšiniui irgi nepaneigiamas. Pasitelkę garsaus klubo pavadinimą lygos vadovai gali lengviau derėtis su rėmėjais ir televizijomis, kai kurių apžvalgininkų manymu, „Bayern“ padidino ir į arenas ateinančių žiūrovų skaičių. Tiesa, pastarasis teiginys – ginčytinas, nes daugelio klubų arenos būna pilnos per visas rungtynes, o Viurcburgo ar Ulmo sirgaliams visai nesvarbu ar pas juos atvažiuoja „Bayern“, ar kuris nors lygos autsaideris.