„Taip atsitiko, kad viena mokomoji stovykla baigiasi, o sekmadienį bus, kaip ir paskutinė stovyklos diena. Šios varžybos man bus kaip gera treniruotė arba kaip stovyklos akordas. Iš tikrųjų, šiek tiek padėjau organizuojant Druskininkų dviračių maratoną, pamačiau visą atmosferą, kurią buvau primiršęs, tas mane patraukė ir nusprendžiau, kad norėčiau dalyvauti Vilniaus maratone. Pakalbėjau su treneriu, palaiminimą gavau, kad galiu išmėginti savo jėgas tarp dviratininkų, tad sekmadienį būsiu tame dideliame dviračių mėgėjų ir profesionalų būryje“, - pokalbį pradėjo T.Kaukėnas.
- 63 kilometrų distancija. Tai daug ar mažai biatlonininkui?
- Jei žiūrėtumėm pagal trasų įveikimo laiką, tai yra daugiau nei dvigubai ilgiau, nei ilgiausia biatlono trasa, bet ne paslaptis, kad visi treniruojasi daugiau, kad įveiktų tą distanciją. Man tikrai nebus problema įveikti 63 kilometrus dviračiu, nes važiuojam ir gerokai ilgesnes atkarpas.
- Kodėl dviratis ir kodėl dviračių maratonas?
- Per žiemą slidės atsibosta, o vasarą dviratis yra puiki priemonė. Man labai patinka su dviračiu treniruotis – man vasarą tai nepakeičiama transporto priemonė. Lyginant su biatlonu, tai čia darbas yra visiškai kitoks, bet biatlonininkai treniruojasi su dviračiais. Ne išimtis ir aš. Minimas yra kažkuo panašus į atsispyrimą slidėmis.
- Minėjote, kad jums tai bus treniruotė. Ar treniruočių metu sugebate tik dalyvauti, ar visada keliate tikslą laimėti?
- Tikslo laimėti sau nekelsiu, nes aš esu biatlonininkas. Mano tikslas yra biatlonas, o šios varžybos bus paprasčiausias jėgų išbandymas. Aš žinau savo jėgas, tad varžysiuosi tik su pačiu savimi. Pabandysiu save įveikti.
- Po olimpinių žaidynių prabėgo nemažai laiko. Spėjote pailsėti?
- Vienas mėnuo buvo laisvesnis, be treniruočių stovyklų, be įtempto grafiko, be griežto režimo. Aišku, nebuvau taip, kad nieko neveikčiau, išskyrus gal tris dienas. Nuo gegužės prasidėjo aktyvesnis sportas. Reikia ruoštis sezonui.
